Efficiency of social-pedagogic assistance at school

Socialinės, politinės ir ekonominės sąlygos lemia visuomenės gyvenimo gerovę. Dėl atsirandančių naujų galimybių švietimo sistema taip pat turi keistis. Švietimo sistemai tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą pilietinę visuomenę, stiprinant jos kultūrines ir ūkines galias, mažinant socialinę žmonių atskirtį, atkuriant socialinį teisingumą ir solidarumą (Valstybinė švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos, Žin., 2003, Nr. 71-3216). Vadinasi, mokykla privalo užtikrinti kokybišką ir visapusišką socialinės pedagoginės pagalbos vaikams teikimą. Straipsnyje, siekiant išsiaiškinti teikiamos socialinės pedagoginės pagalbos kryptingumą ir kompleksiškumą, analizuojamos mokyklų specialistų sprendžiamos problemos. Siekiama pagrįsti socialinės pedagoginės pagalbos efektyvumo kriterijus, analizuojami šios pagalbos teikimo būdai bei specialistų atsakomybės. Aiškinamasi klasių auklėtojų turima informacija apie mokykloje teikiamą socialinę pedagoginę pagalbą bei vertinamas jos efektyvumas. Straipsnyje pristatomos idėjos remiasi literatūros analize bei anketinio tyrimo, kurio metu buvo apklausti 376 klasių auklėtojai iš Vilniaus, Utenos, Marijampolės bei Klaipėdos apskričių, rezultatais. Nurodoma, kad klasių auklėtojai yra gerai informuoti apie daugelio specialistų teikiamas paslaugas ir yra patenkinti tų paslaugų kokybe. Išryškėjo, kad visi mokyklos specialistai pirmenybę teikia individualiai pagalbai, o grupės konsultacijas ar šeimos / bendruomenės įtraukimą inicijuoja nedaugelis.Problems of children and youth living in the society which has been currently facing the consequences of globalisation processes become more acute and complex, therefore efforts and competences of several professionals are instrumental for consideration of these problems. This implies that assistance to pupils should also be of a complex nature and include efforts of the entire school community, various specialists and social partners and should be directed towards implementation of a common assistance strategy. The first part of the Article presents the concept of efficiency of the social-pedagogic assistance, and the efficiency criteria: expediency of assistance, purposefulness and efficiency of the activity executed by professionals equipped with relevant knowledge and skills. The second part of the Article provides the results of the inquiry of 376 class tutors (men comprise 7proc. and women - 93proc). The majority of respondents were inquired in Vilnius, Utena, Marijampolė and Klaipėda counties. During the empiric study and with a view to specifying the purposefulness and complexity of the provided social-pedagogic assistance, the following works have been carried out: the analysis of problems considered by each specialist of a school and ways for solving these problems; identification of purposefulness of operations; evaluation of knowledge of class tutors on the assistance provided by each specialist, and quality of provided assistance. During the analysis of the study results, it emerged that class tutors usually delegated consideration of social-pedagogic problems to a social pedagogue and psychologist or to both of them. Meanwhile the role of other school specialists in solving the above problems was quite passive. Pursuant to study results, school administration and specialists are well-acquainted with services provided by school specialists, therefore class tutors are informed about services rendered by all specialists (except a deputy teacher). Only few schools have deputy teachers, consequently, respondents know little about their rendered services. It turned out that all school specialists prefer individual assistance. Quite a big number of class tutors are satisfied with the quality of assistance of a social pedagogue, psychologist, speech therapist and special pedagogue, however, nearly half of them evaluate the assistance provided by deputy teachers negatively due to the lack of competence of deputy teachers