Current trends in the making of crosses

Straipsnyje analizuojamos aktualios šiandienos kryždirbystės problemos, ypač jos santykis su senaisiais tradiciniais kryžiais. Išryškinama dabartinė Lietuvos panorama, išskiriant joje kelis sluoksnius liaudies medinių paminklų: tebestovinčius senuosius, sovietiniais metais pastatytus (ir dabar dar tebestatomus) pasaulietinio turinio statinius ir atgimusią dabartinę kryždirbystę (senuosius klasikinius ir modernius jos pavidalus). Didelę straipsnio dalį užima išlikusio paveldo likimo analizė: tebesitęsiantis nykimas, restauravimo ir taisymo problemos. Akcentuojamas paveldo išsaugojimas perkeliant senuosius kryžius į muziejų saugyklas, o jų vietoje pastatant kopijas. Kalbama ir apie sunykusių kryžių atstatymą. Dabartinių statinių analizėje vyrauja santykio su paveldu aspektas. Čia išskiriama kaip savarankiški reiškiniai statinių sankaupos: planingai pastatyti ansambliai ir savaime susiformavę telkiniai, t.y. kryžių kalneliai. Straipsnyje ypač pabrėžiamas lietuvių kryždirbystės gyvybingumas, kuris rodo, kad ji yra prigimtinis lietuvio dvasinės ir meninės raiškos bruožas, taip pat dvasingumas ir meniškumas, subrandinęs ją kaip žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrą.The article analyzes the most important current problems of the making of crosses, especially its relation with ancient traditional crosses. The current situation in Lithuania is explained, mentioning the several layers of wooden folk art monuments: the still standing old crosses, the secular structures built in Soviet times (and still being constructed), and the restored current making of crosses (old classical crosses and their modern versions). A considerable part of this article is dedicated to an analysis of the surviving heritage: the continuing deterioration of the crosses and the problems of their restoration and repair. The preservation of the heritage by moving old crosses to museum depositories and replacing them with copies is stressed. The issue of rebuilding destroyed crosses is also discussed. The analysis of currently built structures focuses mostly on their relationship with the existing heritage. In this context the ensembles which were built following a certain plan and clusters that were formed independently, i.e. hills of crosses are recognized as independent phenomena. The article emphasizes the vitality of the Lithuanian cross carving tradition which shows that it is an inborn feature of Lithuanian spiritual and artistic expression. It also analyzes the spirituality and artistry that has nurtured this masterpiece of verbal and non-material heritage