Kreuztage im 20. Jhrh.

Straipsnyje aptariamos Kryžiaus dienų, švenčiamų tris dienas prieš Šeštines, apeigos, jų eiga ir tikslai. Prieinama išvada, kad bendros šventimo tradicijos Lietuvoje nebūta, tačiau nėra ir aiškaus regioniškumo. Kryžiaus dienų eiga priklausė nuo kaimo bendruomenės, kuri šias apeigas atlikdavo narių sutarimu. Atskiri kaimai turėjo ir savus apeigų papročius. Apeigų metu visoje Lietuvoje buvo giedama Visų Šventųjų litanija. Kryžiaus dienų minėjimas buvo gyventojų religingumo išraiška. Tačiau jau Kryžiaus dienų atsiradimo ir įsitvirtinimo metu Europoje šalia krikščioniškų tikslų buvo ryškūs ir žemdirbiški siekiai. Krikščioniškų ir žemdirbiškų siekių santykis apeigose nebuvo pastovus, kartais (ypač blogais metais) vyraudavo žemdirbiški tikslai. Tačiau abiejų tikslų sutapimas palaikė Kryžiaus dienų gyvybingumą ir reikalingumą, nes pagrindas visuomet išliko krikščioniškas ir jį palaikė Bažnyčia. Straipsnyje apžvelgiama negausi medžiaga apie Šv. Morkaus dienos šventimą. Kaimuose Kryžiaus dienų tikslas buvo labiau žemdirbiškas, bet mažiau susijęs su kaimo bendruomene. XX a. per Šv. Morkų Lietuvoje kai kur dar buvo giedama prie kryžių ar kapinėse. XX a. sparčiai nyksta žemdirbiški papročiai ir maginiai motyvai, o perėjus prie vienkiemių sistemos natūraliai nyko visos bendruomeninės apeigos ir papročiai. XX a. kaimo bendruomenės ir apskritai žmonių gyvenime ima silpnėti religijos įtaka ir pirmiausia tos kolektyvinės religinio gyvenimo formos, kur svarbi žemdirbiška tradicija. Kryžiaus dienų šventimas išnyko sovietų valdžiai draudžiant kolektyvines religines apeigas.The article discusses the ceremonies of the days of Cross celebrated three days before Ascension of Jesus, their process and aims. It leads to the conclusion that there was no a tradition for common celebration in Lithuania, but there is no explicit regionality, too. The process of the days of Cross depended on the rural community which performed these ceremonies under the agreement of members. Individual villages had their own manners for ceremonies. During the ceremonies, the Litany of All Saints was sung in the whole Lithuania. The commemoration of the days of Cross was a religious expression of residents. However, agricultural aspirations were striking alongside the Christian aims in Europe, when the days of Cross had already upstarted and entrenched. The ratio of Christian and agricultural aspirations was not stable, sometimes (particularly during bad years) the agricultural aims were predominant. However, the coincidence of two aims supported the viability and necessity of the days of Cross, since the base always remained Christian and it was supported by the Church. The article reviews the sparing material on the celebration of the day of St. Morkus. The aim of the days of Cross in villages was more agricultural, but less related to the rural community. In XX century, it was still sung in some places at crosses or cemetery during St. Morkus. Agricultural mores and magic motives were vanishing fast in XX century, and after the passage to the system of granges, communal ceremonies and manner disappeared naturally. In XX century, the influence of religion begins to weaken in rural communities and in human life generally, and in particular the collective forms of religious life where agricultural tradition is important. Celebration of the days of Cross disappeared after the Soviet government banned the collective religious ceremonies