Lithuanians of the middle Neris from the time of K. Tiškevičius expedition to the present

Lietuvos mokslo visuomenė 2007 m. pažymėjo grafo Konstantino Tiškevičiaus 1857 m. organizuotos ekspedicijos Nerimi nuo jos ištakų iki žiočių 150-ąsias metines. Ta proga 2007 m. buvo organizuota panaši ekspedicija Nerimi [...]. Straipsnis parengtas konferencijoje skaityto pranešimo pagrindu ir remiantis XIX a. bei XX a. oficialios carinės statistikos bei 1897, 1931, 1942, 1959 ir 1989 m. gyventojų surašymų duomenimis. Panaudoti ir Lietuvos ypatingojo archyvo bei XIX a. autorių, rašiusių etnodemografijos klausimais, veikaluose esantys, taip pat ir K. Tiškevičiaus publikuoti duomenys. Straipsnyje nagrinėjama Neries vidurupio etninės situacijos kaita per praėjusius 150 metų. Etninius procesus minėtoje teritorijoje bendrais bruožais galime nusakyti taip: XIX a. pirmojoje pusėje prasidėjus lietuvių kaimiečių slavėjimo procesui dėl susidariusių istorinių ir politinių aplinkybių procesas įgavo gyventojų baltarusėjimo, vėliau jų lenkėjimo, o ne rusifikacijos tendencijas. Galutinis etninių pokyčių, įvykusių Neries vidurupyje rezultatas buvo tas, kad smarkiai sumažėjo iš pradžių lietuvių, o galiausiai - ir baltarusių kalbos plotai. Abiejų jų sąskaita išsiplėtė lenkų kalbos, o ypač žmonių su lenkų savimone plotas. Susidarė gana savita situacija: gyventojų su lenkiška etnine savimone plotas yra gerokai didesnis, negu kalbančiųjų vietine lenkų kalbos tarme "polszczyzna litewska" plotas. Tuo tarpu plotai, apimantys gyventojus su baltarusiška etnine savimone, yra gerokai mažesni negu plotai, kur vartojama baltarusių kalbos tarmė, vadinamoji "po-prostu" kalba.150 years ago count Konstantinas Tiškevičius recorded the material from his expedition down the river Neris in the book entitled Neris and its Banks (Neris ir jos krantai). This paper focuses on the ethnolinguistic data, which, compared to contemporary data, testifies to an obvious expansion the Slavic influence coming from Belarus