Motiejus Valančius according to Vincentas Juzumas

Straipsnyje pateikiamas Motiejaus Valančiaus amžininko Varnių klebono, garbės kanauninko Vincento Juzumo (1819-1901) požiūrį į vyskupo Valančiaus veiklą. V.Juzumas, arba kaip pats save mėgo vadinti - Juzumowicze, 1899 m. parašė trečiąją Žemaičių vyskupijos istoriją, pasak autoriaus - aprašymą. Tai didelės apimties darbas, kuriame sukaupta daug faktografinės medžiagos. V.Juzumo lietuviškasis ir lenkiškasis istorijos variantai skirtingi. Lietuvių kalba rašytas darbas yra daug siauresnis, be to, skiriasi ir patys duomenys. Rašydamas lenkiškąjį istorijos variantą, autorius panaudojo medžiagą, kurią pats buvo surinkęs važinėdamas po parapijas, ir dokumentus iš Žemaičių vyskupijos archyvo. Be to, rėmėsi įvairiais kitų autorių rankraščiais. Kai kurie tyrinėtojai mano, jog V. Juzumo Žemaitijos vyskupijos istorija yra turtingesnė negu M. Valančiaus. V.Juzumas, nors ir būdamas valstietiškos kilmės, išreiškė tradicinį bajorišką požiūrį į Valančiaus veiklą. Dauguma bajorijos negalėjo susitaikyti su "mužiko" vyskupo veiksmais. Šias išvadas patvirtina vyskupo A. Beresnevičiaus, kuris atėjo po Valančiaus ir elgėsi bajoriškai, biografijos aprašymas. V.Juzumas pateisino tik tą Valančiaus pastoracinę ir kultūrinę veiklą, kuri neprieštaravo tradicinei elgsenai. Didžiausią panieką kėlė tradicinio elgesio, priderančio vyskupui ir bajorui, normų nesilaikymas. Vis dėlto V.Juzumas parodė ir modernaus vyskupo socialinio portreto bruožų - jis pranoko savo gyvenimo metą.This article presents the attitude of Rev. Vincentas Juzumas (1819-1901), the author of Description of the Žemaičiai Diocese, toward Bishop Motiejus Valančius. Juzumas paints an unconventional social portrait of the bishop, clearly expressing the attitude of the nobles. Juzumas points out the negative actions of the bishop in governing and reorganizing the diocese. He thought that one of the most negative features of Valančius was his absolute rule. The main point of this rule is that Valančius made decisions on his own, disregarding any suggestions. The second negative feature is his relations with pious women, bootlickers, and complainers. Juzumas, nevertheless, later admits that Valančius was open to everybody. In the opinion of Juzumas, Valančius broke the tradition existing at that time by diminishing the influence of the deans. According to him, it was not the pious women but the deans who earlier would tell the bishop about the behaviour of priests. Valančius introduced administrative reforms. First, the bishop sought to replace the old generation of priests with the young graduates of the seminaries and the academy. This reform infuriated the older generation because it offended class habits. Juzumas also pointed out the nice and praiseworthy features of the activity of the bishop. They were traditional traits, also noted by investigators and his contemporaries. After analyzing the activities of the bishop from various sides, Juzumas states that Valančius left the diocese oppressed, the situation of the Church was difficult. Only after A. Beresnevičius became the bishop, harmony settled in and the situation of the Church and the diocese improved