Criticism of the ciminalisation of voluntary active euthanasia and assisted suicide from the point of philosophy and human rights

Straipsnyje filosofiniu ir žmogaus teisių aspektais kritikuojamas savanoriškos aktyvios eutanazijos ir padėjimo nusižudyti kriminalizavimas. Analizuojamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas Pretty v. Jungtinė Karalystė, kuriame buvo nagrinėjama padėjimo savižudybėje atitiktis Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintoms teisėms. Nemažai dėmesio skiriama ir teisei į sąžinės laisvę kaip pagrindinei greta teisės j privataus gyvenimo gerbimą teisei, kuri, autoriaus nuomone, yra pažeidžiama kriminalizuojant savanorišką aktyvią eutanaziją ir padėjimą nusižudyti. Straipsnyje taip pat aptariami Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių garantavimo apimties skirtumai. Abejojama, ar reikia specialaus įstatymo, kuriuo būtų nustatytos eutanazijos ir padėjimo nusižudyti atlikimo sąlygos ir tvarka.In the article criminalisation of voluntary active euthanasia and assisted suicide is criticized from the point of philosophy and human rights. Decision of European Court of Human Rights in Pretty v. United Kingdom is analysed. The right to conscience, the right to respect for private life as the base for the decriminalisation of active voluntary euthanasia and assisted suicide are disputed. Moreover the scope of human rights guarantees under Convention and Constitution of Lithuanian Republic is discussed. At the end of the article the author doubts whether adoption of the special act which would regulate the procedure and conditions of euthanasia and assisted suicide is needed