Lietuvos konkurencingumas

Pastaruoju metu aukštas šalies konkurencingumo ir palankus verslo klimatas tapo viena svarbiausių sėkmingos ekonominės plėtros sudedamųjų dalių. Valstybės skiria vis daugiau dėmesio eksportuojamos produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Šiuo tikslu yra steigiamos specialios institucijos, kuriamos skatinamųjų priemonių programos. Daugybė įtakingų tarptautinių organizacijų, tyrimo centrų ir verslo lyderių stengiasi išmatuoti šalių konkurencingumo lygį, įvertinti jų pažangą šioje srityje. Tačiau reikėtų pripažinti, kad pasaulio konkurencingumo vertinimai dažnai neatspindi ekonominių tendencijų arba joms net prieštarauja. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų tarptautinio konkurencingumo rodikliai yra tinkamas ekonominės politikos orientyras siekiant sistemingai gerinti šalies verslo sąlygas. Šis straipsnio tikslas – įvertinti galimus tarptautinio institucijų ir nacionalinių agentūrų konkurencingumo vertinimo metodikų nukrypimus. Analizei buvo pasirinkti du plačiai ekonomikos literatūroje cituojami tarptautiniai tyrimai – Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko verslo klimato vertinimo apžvalgos „Verslas“ (angl. Doing Business) ir Pasaulio ekonomikos forumo „Globalaus konkurencingumo ataskaita“ (angl. Global Competitiveness Report). Be to, straipsnyje buvo panaudotos įmonių vadovų apklausos apie verslo sąlygas, svarbiausios kliūtys skatinant verslo plėtrą ir pritraukiant investicijas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad tarptautinių institucijų vertinimai tik iš dalies atitinka nacionalinę konkurencingumo koncepciją. Straipsnyje buvo pateiktos išvados ir siūlymai, kaip pagerinti verslo klimatą Lietuvoje ir padidinti šalies konkurencingumą.In recent years, the concept of national competitiveness and favourable business environment is broadly associated with economic development. The countries are increasingly paying attention to their competitiveness on global markets by promoting national programs and founding institutions aimed at tackling competitiveness issues. A number of leading international organizations, research institutes and business entities carry out global comparative studies on nation’s competitiveness. However, the global competitiveness ranking results are often inconsistent with economic trends. This raises a question whether the international competitiveness rankings provide a proper guidance for an individual economy in improving the business environment.The paper aims at revealing the factors behind the discrepancies in evaluating a national competitiveness by international institutions and national agents. The analysis is based on the datasets of two influential publications – Doing Business (the World Bank) and Global Competitiveness Report (World Economic Forum). The study was enriched by a questionnaire, specially tailored to assess the most problematic issues in measuring the business and investment environment.The research has shown that the international comparisons only partially correspond to the national perception of competitiveness. The paper also addresses policy insights for enhancing Lithuania’s competitiveness