Acoustic characteristics of Lithuanian intonation contours (experimental phonetic research).

Centrinis, svarbiausiais lietuvių kalbos intonacinės sistemos elementas, suvokiamas kaip intonacinis vienetas, yra intonacinis kontūras, kurį galima apibūdinti ne tik funkciniu, bet ir fonetiniu bei fonologiniu aspektais. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis diferencinis intonacinio kontūro požymis yra tonas, jo judėjimo kryptis intonaciniame centre (kylanti ar krintanti) bei tono lygis ir intervalas pokirtinėje sintagmos dalyje. Kiti komponentai -- trukmė, intensyvumas, tembras -- funkcionuoja tik kaip papildomi skiriamieji požymiai. Jie tampa relevantiški tuomet, kai sutampa dviejų kurių nors intonacinių kontūrų tono kreivės. Akustinę intonacijos išraiškos specifiką lemia jos fonetinės sistemos elementų savybės: žodžio kirčio prigimtis, redukcija (mažai būdinga kiekybinė ir nebudinga kokybinė), priegaidė, skiemens struktūra, (kirčiuoto ir nekirčiuoto skiemens pagrindą gali sudaryti trumpieji ir ilgieji balsiai, dvibalsiai ir dvigarsiai), ritmika (ir nekirčiuotuose skiemenyse ilgieji balsiai tariami maždaug 2 kartus ilgiau už atitinkamus trumpuosius balsius) ir kt. Dėl šitĮ savybių lietuvių kalbos intonacija skamba tolygiai, sklandžiai, balsingai, sonoringai. Tipologiškai lietuvių kalbos intonacija artimesnė latvių, stalų, hindi, prancūzų, serbų, slovakų kalboms ir labiau skiriasi nuo anglų, vokiečių, rusų, bulgarų ir kt. kalbų.Systematic study of intonation presupposes discrimination of the main means of intonation, analysis of their differential functions and defining peculiarities of sounding intonation units. The main means of intonation systems of Lithuanian is intonation contour, which is further considered as an intonation unit. Lithuanian languages accordingly have 7 intonation units, i.e. ICL in Lithuanian. Phonetic realizations of different types of ICL are given in diagrams, reflecting peculiarities of individual pronunciation