Relations between Russia and Lithuania in the contemporary Lithuanian historiography

Straipsnyje apžvelgiama lietuvių istoriografija - tyrimai, kurie greta savarankiškų tikslų ir siekių taip pat apima Rusijos ir Lietuvos dvišalių santykių problemą, aptariamos konceptualias studijas, kurios įstengia arba stengiasi geriau suvokti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos politinius santykius. Išskirti šeši Rusijos ir Lietuvos santykių XX a. etapai: 1) 1915-1920 m.: Lietuvos valstybingumo ir bolševizmo Rusijoje įsitvirtinimas; 2) 1920-1939 m.: taiki SSRS ir Lietuvos koegzistencija; 3) 1939-1941 m.: Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos valstybės sunaikinimas; 4) nuo 1944 m.: bendra sovietine epocha, kai dvišalių politinių santykių nėra, nebent asimetriniai - sovietinės represijos ir lietuvių pasipriešinimas; 5) 1988-1991 m.: SSRS žlugimas ir Lietuvos valstybes atkūrimas; 6) šiandienių tarpvalstybinių santykių istoriniai aspektai. Konstatuojama, kad mokslinė ("akademinė", "profesionali") istorijos interpretacijos linija, varžosi su publicistine, nemoksline. Vaizduotė gali tapti bet kurios krypties istoriografijos ir stiprybe, ir silpnybe priklausomai nuo tikslo, kuriam tarnauja: ar siekiama suprasti praeitį ir nesibijoma tiesos, ar ieškoma politinės naudos. Lietuvos istoriografijoje vis dėlto nusveria pirmasis tikslas. Lietuvos istoriografijos dėmesio centre tebėra teisinis tarpvalstybinių santykių aspektas: tarptautinė teisė kaip istorinio supratimo rėmai, svarbiausi teisiniai dokumentai kaip kontekstinio istorinio tyrinėjimo objektas. Svarbia (tegu ir nebe didžiausia) istorijos suvokimo ir rašymo bėda autorius įvardija nacionalkomunizmą.The article provides an overview of Lithuanian historiography – the studies that, in addition to self-goals and objectives also include the problems of bilateral Russian-Lithuanian relations, it also discusses the conceptual studies which can afford or attempt to better understand the political relations between the Soviet Union and Lithuania. Six stages of Russian-Lithuanian relations in the twentieth century have been distinguished: 1) 1915-1920: entrenchment of Lithuanian statehood and Bolshevik Russia; 2) 1920-1939: the peaceful coexistence of the USSR and Lithuania; 3) 1939-1941: The Second World War and the destruction of the State of Lithuania; 4) from 1944: united Soviet era, when there are no any bilateral political relations, unless asymmetric - Soviet repression and Lithuanian resistance; 5), 1988-1991: the collapse of the Soviet Union and the restoration of the State of Lithuania; 6) historic aspects of today's international relations. It is stated that the research based ("academic", "professional") interpretation of history is vying with journalistic, unscientific one. Imagination can be either a weakness or strength of historiography depending on the objective, which it serves to: either there is an attempt to understand the past and no fear of the truth, or there is a search for political benefit. However, the first objective preponderates in Lithuanian historiography. Lithuanian historiography is still centered around the legal aspect of international relations: international law as a frame of historical understanding, the most important legal documents as the historic context for the exploration of object. The author mentions national-communism as an important (albeit not the largest) matter for the perception of history and writing