Origin of the large-scale industry in Klaipėda's region in the end of the 19th-beginning of the 20th century

Vokietijos industrializavimas nebuvo homogeniškas procesas. Pirmiausia pramonės raida suaktyvėjo Vokietijos vakaruose. Prūsija atsiliko, ypač Rytų Prūsija. Tai priklausė ir nuo gamtinių bei finansinių išteklių, ir nuo (geo)politinės situacijos. Investicijos Rytuose dėl Rusijos kaimynystės neatrodė pakankamai saugios. Vienas lėčiausiai besivystančių buvo Klaipėdos regionas. Klaipėdos miesto raida plačiąja prasme priklausė nuo Rusijos ir kitų Europos valstybių prekybos. Antra vertus, tiesiogiai nuo Karaliaučiaus ir Liepojos uostų konkurencijos. Dėl šių veiksnių Klaipėdos regionas negalėjo tikėtis didesnių kapitalo investicijų į modernesnes ūkio šakas. Kompanija Stantien &Becker ėmė taikyti pramoninius metodus gintaro žaliavos gavyboje Kuršių Nerijoje šalia Juodkrantės. 1862-1891 m. kompanija išgavo 2250 tonų gintaro. Savo gamybinės veiklos metais tai buvo didžiausia kompanija visoje Rytų Prūsijoje. Kitas stambus gamintojas buvo chemijos ir trąšų gamybos susivienijimas "Union", kurio produkcija buvo skirta daugiausia aplinkinio regiono rinkai: trąšos buvo parduodamos visų pirma Klaipėdos krašte ir kitose Rytprūsių vietovėse bei gretimose tuo metu Rusijos imperijai priklausiusios Lietuvos apskrityse. XIX a. pab. svarbiausiu pramonės objektu tapo gamybinius pajėgumus nuolat didinęs celiuliozės fabrikas, kuriame buvo gaminamas ir popierius. Produkcija realizuota ne tik Vokietijos, bet ir Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Ispanijos rinkose.Industrialisation of Germany was not a homogenous process. First, the development of industry activated in the West. Prussia left behind, especially the East Prussia. This depended on the resources of natural gas, finance, and (geo)political situation. Investment to the East Germany did not look safe due to the neighbourhood of Russia. One of the most slowly developing was Klaipėda region. The development of Klaipėda city, in a broad sense, depended on trade between Russia and other European countries. On the second, it depended on the direct competition from Koningsberg and Liepaja ports. Due to these factors, Klaipėda region could not expect bigger investments into more modern industries. The company “Stantien &Becker” started applying industrial methods in mining raw amber in Curronian Split next to Juodkrantė. In 1862-1891, this company mined 2250 tones of amber. In years of its industrious activities, it was the biggest company in all the East Prussia. Another large manufacturer was chemical and fertiliser production association “Union”, whose production was mostly aimed at a market of surrounding regions: fertilisers were sold to Klaipė region and other location of the East Prussia as well as neighbour Lithuanian counties that belonged to Russian empire in that time. In the end of the 19th c., the title of the most important industrious object was taken over by cellulose production unit, which produced paper constantly increased its capacity. Its production was sold in Prussia, England, France, Belgium, Holland, and Spain