Value attitudes of Lithuanian pilgrims

Nors šiandien piligrimystės fenomenas apima ne tik religinę, bet ir sekuliarią sferą, religinė piligrimystė lieka svarbiausia ir reikšmingiausia vertybinių kelionių rūšis. Kiekvieną piligriminę kelionę sudaro trys pagrindiniai elementai: asmuo, turintis savo vertybes ir tapatumą, pati kelionė ir tikslo vieta. Religinė piligrimystė yra religinio tapatumo išraiška, priskirtina ritualiniam religinio tapatumo lygmeniui. Asmenys tapatinasi su konkrečiomis religinėmis vietomis, kurios tampa kultūriškai sukonstruotomis šventovėmis. Remiantis skaičiavimais ir apklausų duomenimis, matyti, kad kasmet Lietuvoje į piligrimines keliones (įskaitant keliones į atlaidus bei keliones į užsienio šventoves) vidutiniškai išsiruošia apie 300 tūkst. žmonių, tai sudaro apie 8,9 proc. Lietuvos gyventojų. Skirtingai nuo viduramžių krikščionių piligriminių kelionių, pasižymėjusių atgailos siekiu, šiandieninėse kelionėse piligrimai itin dažnai siekia vienokios ar kitokios naudos - fizinio išgijimo, dvasinio atsinaujinimo. Šiandieninei religinei sferai būdingi bruožai - pliuralizmas, individualizacija ir privatizacija - skatina formuotis naujus, kartais individualius piligrimystės tikslus ir naujas piligrimystės vietas. Religiniams piligrimams būdingas stiprus religinis tapatumas, nebūtinai atstovaujantis katalikų doktrininiam tikėjimui. Pagal skirtingus religinio tapatumo lygmenis religiniai piligrimai savo religingumu labai išsiskiria iš skirtingų tyrimų metu nustatytos bendros Lietuvos gyventojų pozicijos. Straipsniu pagrindžiama hipotezė, kad nors religinė piligrimystė yra būdas išreikšti vertybines nuostatas ir asmeninį tapatumą, tačiau pačios piligrimų vertybės ir kelionės motyvai skiriasi.Although in present times the phenomenon of pilgrimages covers both religious and secular areas, the religious pilgrimages remain the most important and significant type of value seeking journeys. Each pilgrimage includes three main elements: a person with his/her identity and values, the travel itself and the destination. Religious pilgrimages are an expression of a religious identity, attributed to its ritual level. Pilgrims identify themselves with specific religious locations, which become culturally constructed sanctums. The calculations and data of surveys show that approximately 300 thousand people, i. e. 8.9 per cent of residents of Lithuania go on pilgrimages each year (including travelling to wake feasts and to foreign sanctums). Differently from the medieval Christian pilgrimages, which manifested with striving for penance, modern pilgrims frequently reach for a certain benefit – physical healing or spiritual renewal. The characteristics of the modern religious areas, i. e. pluralism, individualization and privatization, urge to form new, sometimes individual aims and destinations of pilgrimages. The religious pilgrims characterize with a strong religious identity, not necessarily representing the Catholic doctrine faith. According to the different levels of religious identity the religious pilgrims distinguish in their religiousness from the common worldview of Lithuanian residents, identified during different studies. The article substantiates the hypothesis that although the religious pilgrimages are a way of expressing one’s values and individual identity, the real values of pilgrims and the motives for their travels are actually different