Moterų padėtis ir karjeros galimybės Lietuvos krašto apsaugos sistemoje

Lietuvos krašto apsaugos sistemoje dirba civilės ir karės moterys. Kariuomenėje lytis įgauna ypatingą reikšmę ir išskirtiniu būdu formuoja asmens profesines galimybes. Šio straipsnio tikslas – sociologijos mokslo metodais ir būdais išnagrinėti Lietuvos krašto apsaugos sistemoje (KAS) veikiančius kultūrinius veiksnius, turinčius įtakos moterų padėčiai. Nagrinėjamas subjektyvus moterų santykis su organizacija, savęs pozicionavimo organizacijoje modeliai, moterų nuomonės, nuostatos apie jų padėtį ir karjeros galimybes, diskriminacinė patirtis ir sąmoningumas diskriminacinių atvejų atžvilgiu. Darbe siekiama atsakyti į klausimą, kiek moterį iš kariuomenės eliminuojančios nuostatos gajos tarp KAS moterų, taip pat nustatyti sėkmingos moterų integracijos į karinę organizaciją veiksnius. Kadangi moterų padėtis Lietuvos kariuomenėje iki šio nebuvo tyrinėta, straipsnis pradedamas pristatant teorinį moterų integracijos į kariuomenę modelį, atskleidžiantį veiksnių, modeliuojančių moterų karjeros galimybes kariuomenėje, visumą. Skaitytojai supažindinami su moterų integracijos į NATO šalių kariuomenes raida. Straipsnis parengtas remiantis sociologijos mokslo tiriamojo darbo „Psichologinis smurtas ir seksualinis priekabiavimas krašto apsaugos sistemoje“, atlikto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centre, rezultatais. Tiriamajame darbe buvo atlikti kokybinis ir kiekybinis sociologiniai tyrimai. Kiekybinio tyrimo, kurio rezultatai sudaro šio straipsnio pagrindą, lauko darbai atlikti 2005 m. gegužę apklausiant 263 moteris dešimtyje KAS vienetų.Lithuanian national defence system employs women serving as civilians and military officers. The concept of gender obtains a special meaning in the army and forms a person’s professional possibilities. The aim of this article is to analyse cultural factors of the Lithuanian National Defence System influencing women’s situation by applying methods of social science. The subjective women’s relations with the organisation, their self-positioning in the organisation, women’s opinions, attitudes towards their status and career opportunities, discriminatory experience and awareness with regard to cases of discrimination are analysed in the article. The work seeks to define the extent to which attitudes eliminating women from the army are vital among women of the National Defence System as well as to specify factors of women’s successful integration into a military organisation. Whereas women’s status in the Lithuanian army has not been studied so far, the article starts with a presentation of a theoretical model of women’s integration into the army by revealing factors modelling women’s career possibilities in the army. Readers are familiarised with the development of women’s integration into the army of NATO states. The article has been produced on the basis of the results of the research “Psychological violence and sexual harassment in the national defence system” performed in the Strategic Research Centre of the General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania. The research included qualitative and quantitative sociological studies. Field works of the quantitative research, which constitute the basis of this article, were performed in May 2005 through surveys of 263 women in ten units of the National Defence System