Problem of preserving nationality and the national identity in philosophical works by Stasys Šalkauskis [1]

Tautos ir tautiškumo išsaugojimo problema kaip vertybė ir kaip visuomeninė, politinė aktualija atsiranda tik tada, kai nacionalinė, tautinė inteligentija pamato, įžvelgia ir įsitikina tautos kultūrinio savarankiškumo, jos savitumo reikalingumu pasaulėžiūriniu filosofiniu ir kultūrologiniu lygmeniu. Ir tai jau tampa ne vien tik politinės, bet ir dorovinės bei intelektualinės atogrąžos, refleksijos problema, kuri kaip tik ir pradedama kelti bei spręsti būtent politologiniu ir filosofiniu lygiu. Šia prasme lietuvių tautinė filosofija visada buvo glaudžiai susijusi su mūsų pačių dvasine, dorovine, politine savijauta bei savikūra. Kaip tik todėl S. Šalkauskis laikomas viena iš kertinių lietuvių filosofijos, istorijos figūrų. Šalkauskis tautiškumą ir tautą suvokia ir traktuoja idealistiškai. Tai lemia šio mąstytojo filosofinės pasaulėžiūros ypatybės, kurių pagrindą sudaro tomistinė pasaulio kaip ženklo ir žmogaus, kaip mažojo kūrėjėlio samprata. Tautiškumui išlaikyti, o ypač jį kurti ir puoselėti reikalinga ir teritorija, ir religija, ir kalba, ir galiausiai kaip viso to rezultatas - tautinė kultūra, kurios pamatas yra dvasingumas. Garsiajai S. Šalkauskio koncepcijai, kurios pagrindą sudarė Rytų ir Vakarų kultūrų (krikščionybės) idėja, nebuvo pagailėta kritikos ir tautininkų valdomoje Lietuvoje. Ši koncepcija taip ir liko nerealizuota.The article deals with problems of preserving the national identity and national survival in the modern world, which are topical issues for present-day Lithuania as well. Attempts at safeguarding and consolidating the country's independence in terms of culture and world-view, undertaken by the erudite intellectual Stasys Šalkauskis (1886-1941) were typical of many Lithuanian philosophers of the interwar period. The philosopher envisaged the political and cultural independence of his native country, as well as the future of Lithuania, as exclusively linked with Christianity, and more precisely with Catholicism. In his works, Šalkauskis expressed his ultimate hope that Lithuania would not experience another setback into "a new kind of paganism" (by this he meant the authoritarian and nationalist orientations of President Smetona, and the triumphal march of both fascism and communism across Europe - J. В.), instead remaining faithful to the Catholic tradition, both culturally and politically. A very significant aspect of the work by Šalkauskis, analyzed in the present article, is his extremely positive response to and evaluation of the role that international political organizations, such as the UN, could play globally both in his times and in the future, especially in terms of securing the safety of small nations, their political survival and cultural autonomy, etc