Changes in building traditional peasant bath-houses in the 20t h century

Straipsnio objektas - Lietuvos kaimo tradicinės pirtys, jame analizuojama tradicinių pirčių Lietuvoje architektūrinė, konstrukcinė, paskirties raida. Tradicinės pirtys ligi šiol neišnyko, tačiau jų pokyčiai pastebimi, ypač kai lyginami XIV-XX a. laikotarpio pirčių pastatai. XVI-XVII a. dvigalių pirčių XX a. Lietuvos kaimas neperėmė, jos išnyko, nykstant senosioms dvarų sodyboms. Šimtmečio pabaigoje išnyko ir rūsinės pirtys, Pietryčių Lietuvoje kur ne kur išliko pusrūsinės. Ūkininkų skirstymo iš gatvinių gyvenviečių į vienkiemius reforma sunaikino daug senų pirčių. Naujoviškose vienkiemių sodybose vienos šeimos reikalams imta statyti pirtis su patobulinta vidaus įranga: atsirado krosnys su moliniais gaubtais ir dūmtraukiais, vandens šildymo statinės su vamzdžiais. Pastatėlio išvaizda įgijo kiek kitokias architektūrines formas bei matmenis. Nuo ketvirto dešimtmečio ėmė plisti kompaktiško plano trijų patalpų pirtys. XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais naikinant vienkiemius, pirčių skaičius kaime mažėjo, naujose kolektyvinio kaimo gyvenvietėse daugėjo dailesnių formų nedidelių šeimai skirtų pirčių su priemenėmis ir priepirčiais, rečiau glausto plano. Pirčių architektūra bei sanitarinė įranga, palyginti su šimtmečio pradžios pirtimis, kiek pagerėjo: plintant naujoviškoms sodyboms bei trobesiams, keitėsi ir pirčių statyba, pamažu nutolstant nuo senųjų statybos tradicijų.[…] Bath-houses, which had one room and side door, remained unchanged between the 14th century and the late 20th century. Bath-houses with two ends (three rooms), which were popular in farmsteads of 16th century manors, disappeared in the early 20th century, whereas the dug-out bath-houses disappeared in the late 20th century. In the first half of the 20th century the number of group settlements decreased and big village community bath-houses with two rooms were superseded by smaller bath-houses of similar design, which were built in individual farmsteads and used by one family. […] The interior equipment of bath-houses also improved: smoke bath-houses with open stone-stoves were replaced by bath-houses with chimneys. The traditional interior design remained unchanged, the interior equipment improved: board floor became popular, small windows without glass were replaced by larger ones with window-frames and glass. In the first half of the century there appeared bath-houses of new construction. They were compact, had 3 rooms, a gable-roof, 2-3 glazed windows and were boarded on the outside. By architectural forms and layout they resembled compact dwelling houses which became unlike the traditional one- or two-end dwelling houses. In the late 20th century bath-houses used to be joined with other outbuildings: smithies, joiners' shops, cooking houses, garages. In the period of collectivization individual bath-houses disappeared together with individual farmsteads. On collective farms urban bath-houses were built. Many individual farmsteads and traditional bath-houses survived in the localities where land reclamation was not implemented