Dynamics of religious values in Lithuania: 1990-1999

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos gyventojų religinių vertybių kaita 1990 - 1999 metais. Analizė remiasi dviem hipotezėmis. Pirmoji: po komunistinio režimo žlugimo prasidėję institucinės aplinkos pokyčiai nulėmė Lietuvos gyventojų religinio aktyvumo didėjimą. Antroji: Pagausėjęs gyventojų dalyvavimas religiniame gyvenime, dažnai įvardijamas religiniu atgimimu, nepaneigia Lietuvos visuomenės sekuliarizacijos procesų. Tikrinant šias dvi hipotezes, straipsnyje yra siekiama įvertinti religinio aktyvumo kaitos charakteristikas bei sekuliarizacijos procesų eigą pokomunistinėje Lietuvos visuomenėje. Skyriuje aptariamos kelios Lietuvos gyventojų religingumo dimensijos: denominacinė priklausomybė, bažnyčios lankomumas, religinių apeigų svarba, tradicinės krikščioniškos doktrinos išpažinimas, subjektyvios religinės nuostatos, religinių moralės normų laikymasis, socialinio bažnyčios vaidmenis vertinimas. Religiniai pokyčiai Lietuvoje aiškinami remiantis neosekuliarizacijos paradigma.The fall of the communist regime in 1990 was followed by fundamental changes in religious life of Lithuanian society. The formation of new institutional environment has created more favourable conditions for practising religion and brought about the revival of the interest in religion. The process of the revival of religiosity in postcommunist Lithuanian society has received a considerable amount of research. However, the research of the consequences of compulsory atheization that lasted more than a half-century and the process of secularization in the society is equally important. The main purpose of this chapter is to provide the analysis of the religious changes that occurred during 1990-1999. The analysis is based on two competing hypotheses: the revival of religiosity of Lithuanian society and secularisation of the society. Religious changes are analysed in several dimensions: denominational affiliation, church attendance, importance of religious rites, traditional religious beliefs, adherence to religious moral norms, subjective religious dispositions, attitudes towards church and its role in social, cultural and political life of the society. After analysing the data, an attempt is made to explain religious changes in the framework of neo-secularisation paradigm