Ukrainos rajono centras Rogatinas yra Ivano-Frankovsko srities šiaurinėje dalyje. Miestas žinomas iš senų laikų – rašytiniuose dokumentuose jis pirmą kartą paminėtas 1184 m. Miesto centro – kvadratinės turgaus aikštės pietryčių pusėje stovi Šv. Mikalojaus, o šiaurės vakarų – Dievo Motinos gimimo cerkvės. Pastaroji cerkvė nuo seno traukė tyrinėtojų dėmesį. Vienas pirmųjų ja susidomėjusių architektų buvo Janas Sas-Zubrzickis. Ukrainos žemėje Rogatino cerkvė tikriausiai yra pirmas dvistulpis halinis pastatas, kuriame išsaugotas tradicinis cerkvės planas, bet pats pastatas liudija apie gotikinę formų sampratą. Būdingiausi gotikos bruožai – halinis navų dalies tūris, smailiaarkiai langai. Svarbus Rogatino Dievo Motinos dangun ėmimo cerkvės tūrio...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
Iki Chruščiovo "atšilimo" pabaigos sovietinė valdžia vykdė lygiagrečią religinę politiką: vieni reik...
Žurnāla “Pareizticība Baltijā” 9. numura struktūru veido četras nodaļas: zinātniskie raksti, atmiņas...
Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos archyve, Gardino pavieto pilies teismo aktų knygos...
Straipsnyje trumpai pristatoma po 1596 m. bažnytinės Bresto unijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštyst...
Straipsnyje analizuojama Šiaurės Lietuvos bažnyčių (pastatytų Rozalime ir Žukančiuose) architektūra ...
XVI a. pabaigoje įvykusi bažnytinė Bresto unija ir greta jau egzistuojančių katalikų, stačiatikių, r...
Šv. Mykolo arkangelo - Įgulos soboras Kaune buvo patatytas 1891-1895 m. ir pašventintas 1895 m. rugs...
XX a. pr. Vilniuje kunigo Karolio Liubanieco iniciatyva buvo sumanyta statyti bažnyčią, pašvęstą Šve...
Šio straipsnio tikslas – pabandyti apčiuopti, kaip LDK gyventojai stačiatikiai suvokė savo padėtį va...
Remiantis 23 metų archeologinių tyrimų duomenimis, straipsnyje yra apžvelgiama ir įvertinama XIII a....
Baltų gentys palyginti vėlai, tik XII a. pab.-XIII a. I pusėje, artimiau susipažino su krikščionybe ...
XVIII a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje buvo aktyviai kuriama asmens tapatybė, kuri nema...
Straipsnyje Viktoras Vitkus analizuoja vidurio Lietuvos cerkvių situaciją, išvardina jose esančius t...
Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir lietuvių tautos valst...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
Iki Chruščiovo "atšilimo" pabaigos sovietinė valdžia vykdė lygiagrečią religinę politiką: vieni reik...
Žurnāla “Pareizticība Baltijā” 9. numura struktūru veido četras nodaļas: zinātniskie raksti, atmiņas...
Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos archyve, Gardino pavieto pilies teismo aktų knygos...
Straipsnyje trumpai pristatoma po 1596 m. bažnytinės Bresto unijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštyst...
Straipsnyje analizuojama Šiaurės Lietuvos bažnyčių (pastatytų Rozalime ir Žukančiuose) architektūra ...
XVI a. pabaigoje įvykusi bažnytinė Bresto unija ir greta jau egzistuojančių katalikų, stačiatikių, r...
Šv. Mykolo arkangelo - Įgulos soboras Kaune buvo patatytas 1891-1895 m. ir pašventintas 1895 m. rugs...
XX a. pr. Vilniuje kunigo Karolio Liubanieco iniciatyva buvo sumanyta statyti bažnyčią, pašvęstą Šve...
Šio straipsnio tikslas – pabandyti apčiuopti, kaip LDK gyventojai stačiatikiai suvokė savo padėtį va...
Remiantis 23 metų archeologinių tyrimų duomenimis, straipsnyje yra apžvelgiama ir įvertinama XIII a....
Baltų gentys palyginti vėlai, tik XII a. pab.-XIII a. I pusėje, artimiau susipažino su krikščionybe ...
XVIII a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje buvo aktyviai kuriama asmens tapatybė, kuri nema...
Straipsnyje Viktoras Vitkus analizuoja vidurio Lietuvos cerkvių situaciją, išvardina jose esančius t...
Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir lietuvių tautos valst...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
Iki Chruščiovo "atšilimo" pabaigos sovietinė valdžia vykdė lygiagrečią religinę politiką: vieni reik...
Žurnāla “Pareizticība Baltijā” 9. numura struktūru veido četras nodaļas: zinātniskie raksti, atmiņas...