Vilnius artists' carees in Paris in the early part of the 20th century

Straipsnyje apžvelgiama Vilniaus piešimo mokyklos dailininkų karjera ir gyvenimas Paryžiuje. Pirmoje dalyje daugiausiai dėmesio skiriama Paryžiaus, kaip pasaulinio meno centro XIX-XX a. sandūroje, temai, antroje - vilniečiams dailininkams Boleslovui Buikai ir Boleslovui Balzukevičiui, glaudžiai susijusiems su lenkų kultūrine aplinka Paryžiuje. Atvykėliams iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos Paryžius siūlė emigracines struktūras. Čia veikė Lenkų biblioteka, Lenkų tautinė mokykla ir apie 60 paties įvairiausio profilio draugijų, institucijų, komisijų ar būrelių. Menininkai kūrė savas struktūras: 1897 m. įsteigta pirmoji lenkų literatūros bei meno draugija, 1910 m. įkurtos net dvi lenkų meninės draugijos. Viena jų - Lenkų menininkų draugija Prancūzijoje buvo padalinta į tris sekcijas - literatūros, muzikos ir plastinių menų. Jai priklausė ir skulptorius B. Balzukevičius, kuris dėl materialinių sunkumų negalėjo susikoncentruoti meninei kūrybai. Tuo tarpu B. Buika, nors ir gerai įvertintas kritikos, dėl nepalankių istorinių aplinkybių paliko itin mažą meninį palikimą.The article provides an overview of the career of the artists of the Vilnius school of drawing and their life in Paris. The first part dedicates most attention to the subject of Paris, as the world’s art center at the end of the 19th – the beginning of the 20th century and the second part discusses Vilnius artists Boleslovas Buika and Boleslovas Balzukevičius, who were closely related with the Polish cultural environment in Paris. In Paris the newcomers from the former territory of the Polish-Lithuanian Commonwealth were offered the emigrational structure. A Polish library, Polish national school and about 60 associations, institutions, commissions and clusters of most diverse profiles functioned there. The artists developed their own structures: in 1897 the first Polish literature and art association was founded, in 1910 even two Polish artistic associations were launched, one of which, i. e. the Polish artists’ association of France, was divided into three sections – literature, music and plastic arts. Sculptor B. Balzukevičius, who, due to financial difficulties was not able to concentrate on artistic oeuvre, belonged to the said association. On the other hand, B. Buika, although well received by critics, due to unfavourable historical circumstances, left an especially small artistic heritage