Historiography of the Vilnius guilds

Straipsnyje apžvelgiama istoriografija, atspindinti Vilniaus amatų cechų veiklą 1495-1893 m. laikotarpiu, nuo pirmojo cecho įsikūrimo iki jų likvidavimo. Ji yra labai netolygi – atidesnio istorikų žvilgsnio sulaukė tik keleto cechų raida. Monografijose išnagrinėta Vilniaus auksakalių bei knygrišių istorija, plačiau straipsniuose – statybinių profesijų cechų raida. Fragmentiškų žinių apie kitus cechus yra tik apžvalginiame J. Morzy darbe bei populiarioje spaudoje. Šiuolaikinių tyrinėtojų dėmesys krypsta į socialinę amatininkų Padėtį, cechų santykį su religinėmis konfesijomis. Menkai tyrinėta lieka gamybos technologija, gaminių kokybė, technikos naujovių adaptacija. Problema yra aktuali – cechų veikla ilgus šimtmečius buvo miesto gyvenimo variklis, o šiandien senosios tradicijos gali nuspalvinti sostinės šventes ir kultūros renginius. Pastaruoju metu pastebimas atgimstantis domėjimasis Vilniaus cechų istorija, tai daugiausia susiję su architektūros paminklų tyrinėjimu. Beveik netyrinėta lieka Vilniaus cechuose naudota gamybos technologija, jos raida, technikos naujovių adaptacija, gaminių kokybė, dailiųjų dirbinių meniškumas. Vilniaus cechų istorijos tyrinėjimus aktualizuoja istorinės sąmonės gaivinimo ir stiprinimo poreikis, ypač ryškėjantis paskelbus Vilnių Europos kultūros sostine ir rengiantis Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui. Senosios cechų tradicijos gali nuspalvinti sostinės šventes bei kultūros renginius.The article surveys the historiography reflecting the activities of the Vilnius guilds during 1495-1893 from the founding of the first guild until their liquidation. The historiography is very uneven, the development of only several guilds having received a closer look by historians. The history of the Vilnius goldsmiths and book binders has been explored in monographs and the development of the guilds for the construction professions has been examined more broadly in articles. A fragmental knowledge about the other guilds is only found in J . Morzy's synoptic work or through general characteristics in the popular press. The attention of modern researchers is directed towards the social situation of the artisans and the relationship of the guilds to the religious faiths. The production technology, quality of the products, and adaptation of technical innovations remains poorly investigated. The problem is relevant since the activities of the guilds were for long centuries the engine of the city's life and today the old traditions can colour the capital's festivals and cultural events