Latvia's Vilnius consulate during 1923-1940

Straipsnyje, remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga (f. 51, 383), 1923-1940 m. lietuvių ir lenkų spauda, latvių ir lietuvių istoriografija, pasitelkiant analizę, pirminių ir antrinių šaltinių lyginimą ir interpretavimą, šaltinių ir istoriografijos lyginimą, bandoma išsiaiškinti, kokių motyvų vedina Latvija paskyrė Vilniuje vicekonsulą ir kokia buvo Lietuvos reakcija, atskleidžiami vaidmenys, kuriuos vaidino konsulatas Latvijos ir Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos santykiuose, aptariamos Latvijos konsulato Vilniuje funkcionavimo 1939-1940 m. aplinkybės. Prieinama išvadų, kad Latvijos ir Lenkijos santykiuose konsulatas Vilniuje buvo ekonominių ir kultūrinių santykių katalizatorius bei iniciatorius ir korta lenkų politikų rankose ginče su Lietuva dėl Vilniaus, o Latvijos ir Lietuvos santykiuose - spaudimo priemonė Latvijos diplomatams ir vyriausybei. Lenkijai prisijungus Vilniaus kraštą Latvija buvo vienintelė valstybė, turėjusi savo karjeros konsulatą Vilniuje (garbės konsulatą nuo 1930 m. turėjo tik estai, o nuo 1935 m. - ispanai ir rumunai). Latvija vicekonsulatą Vilniuje steigė vedina keturių motyvų: 1) siekdama užmegzti kontaktus su vietos spauda bei skatinti žurnalistų mainus; 2) intensyvinti ūkinius Latvijos ir Lenkijos santykius, taip pat supažindinti Latvijos verslininkus su Vilniaus rinka; 3) išduoti ir vizuoti pasus Latvijos piliečiams, vykusiems iš Vilniaus į Latviją; 4) stebėti Vilniaus krašte susidariusią situaciją.Latvia's Vilnius consulate during 1923-1940 became the subject of our research for three reasons: first, Latvia, after Poland's annexation of the Vilnius region, became the first country to establish a vice-consulate in Vilnius; second, to compare the activities of F. Donass, Latvia's Vilnius consul, in Polish and Lithuanian Vilnius; and third, to show the influence that the establishment and activities of Latvia's Vilnius consulate had on the development and functioning of Lithuania's consular network in Latvia. The article consists of four parts. In the first, the author answers the question of why Latvia established a vice-consulate in Vilnius in 1923 and what the reaction was in Lithuania. The second shows what role Latvia's Vilnius consulate played in Latvian-Polish relations. The third reveals what influence Latvia's Vilnius consulate had on Lithuanian-Latvian relations. The fourth discusses the conditions, under which Latvia's consulate operated In Lithuanian Vilnius during 1939-1940. After analysing the primary and secondary sources, we can state that Latvia established a consulate in Vilnius in order to: develop cultural and economic relations between Latvia and Poland, Issue passports and visas, and monitor what was occurring in the Vilnius region. Latvia's consulate was a catalyst In Latvian-Polish cultural and economic relations and was a tool that Latvia's diplomats and government used in applying pressure in Lithuanian-Polish relations