Views of young Catholic intellectuals toward the social, economic system in Lithuania between the two world wars

Straipsnyje nagrinėjamas jaunosios kartos lietuvių intelektualų katalikų požiūris į socialines ekonomines sistemas - kapitalizmą ir socializmą. Tai buvo aplink "Naujosios romuvos" žurnalą susibūrę A.Maceina, P.Dielininkaitis, F.Kemėšis, J.Keliuotis, J.Ambrazevičius, S.Yla ir kt. Jie buvo ištikimi socialinės katalikybės idėjoms, siekė vertinti to meto kapitalizmą ir jo funkcionavimo padarinius bei įtaką žmogaus dvasiai ir individo saviraiškos galimybėms, taip pat ir Sovietų Rusijoje vykdomą socialinį eksperimentą. Katalikai intelektualai įvardijo realius ekonominius kapitalizmo procesus, bet vertino juos remdamiesi ne ekonomikos dėsniais, o moralinėmis normomis, sutelkdami dėmesį į neigiamus kapitalistinės sistemos socialinius padarinius. Jie pripažino, kad kapitalizmo raida neišvengiamai provokuoja socialinę įtampą. Manyta, kad tą įtampą galima įveikti vieninteliu būdu: darbdaviams ir darbininkams geranoriškai ir sąmoningai ieškant partnerystės. Jie atskleidė mechaniškai atliktų pertvarkymų socialinį bei ekonominį neefektyvumą, priešingumą žmogaus prigimčiai ir pripažino, kad sėkmingiems socialiniams pertvarkymams būtinas dvasinis stimulas. Jie iš esmės neigė nuostatą, pagal kurią socializmas esąs neišvengiamas ir dėsningas visuomenės raidos rezultatas. Pabrėždami pagarbos individui, jo dvasingumo siekiams būtinumą, intelektualai katalikai skatino įdėmiau įsižiūrėti į įvykius Sovietų Rusijoje, taip pat kritiškiau vertinti vietinių socializmo adeptų skelbiamas pranašystes. Taip jie perspėjo Lietuvos žmones dėl tokio socialinio eksperimento, vykdomo prievarta, galimų padarinių.The article examines the view of social economic systems – capitalism and socialism, expressed by Lithuanian intellectual Catholics of the younger generation – A. Maceina, P. Dielininkaitis, F. Kemėšis, J. Keliuotis, J. Ambrazevičius, S. Yla and other persons, involved in the “Naujoji Romuva” magazine, who were true to the ideals of social Catholicism and attempted to evaluate the capitalism of the period and its impact and influence on the human spirit and the possibilities of self-expression of an individual, as well as the social experiment, executed in the Soviet Russia. The Catholic intellectuals identified the real economic processes of capitalism and evaluated them according not to the laws of economy, but rather in terms of the moral norms, paying attention to the negative social consequences of the capitalist systems. They recognized that the development of capitalism unavoidably provokes social tension and that the tension could be overcome in one way only: by conscious searching for a goodwill partnership both by the employers and employees. They revealed the social and economic inefficiency of the mechanically executed reforms, their contradiction to the human nature and recognized that the successful social reforms need a spiritual motivation. They fiercely rejected the view of socialism as an unavoidable result of the development of the society. By stressing the necessity of respect of an individual and his spiritual strivings, the Catholic intellectuals encouraged a more intent view of the situation in the Soviet Russia and a more critical view of the advantages, proclaimed by the local socialists. In this way they attempted to warn the people of Lithuania of consequences of such a social experiment