Archbishop Mečislovas Reinys in a soviet courtroom

Siekdamas kontroliuoti Bažnyčios veiklą iš vidaus ir panaudoti ją savo tikslams, sovietų režimas daug pastangų dėjo Bažnyčios vadovybei pajungti. Turėjęs bene didžiausią autoritetą tarp Lietuvoje likusių vyskupų, arkivysk. M.Reinys patyrė itin didelį spaudimą. Jį bandyta panaudoti kaip susidorojimo su lenkų tautybės dvasininkais Vilniaus arkivyskupijoje ir ginkluoto pasipriešinimo slopinimo įrankį, priversti bendradarbiauti su sovietų saugumu. Šioms pastangoms žlugus, arkivysk. M.Reinys atsidūrė sovietiniame teisme, kuris jį nuteisė už savo tiesioginių pareigų vykdymą. Svarbiausi jam pateikti kaltinimai buvo tai, kad jis sudėtingomis sąlygomis tęsė sielovadinę Bažnyčios misiją, atsisakė tapti pasaulietinės valdžios politiniu įrankiu ir gynė Apaštalų Sostą nuo nepagrįsto šmeižto.Striving to control the activities of the Church from within and to use it for its own purposes, the Soviet regime made great efforts to unify the leadership of the Church. Because he probably had the greatest authority among the bishops remaining in Lithuania, Archbishop Reinys encountered extremely strong pressure. There was an attempt to use him as a tool to manage the Polish clergy in the Vilnius archdiocese and to quell the armed resistance. When these efforts failed, Reinys ended up in a Soviet courtroom which sentenced him for fulfilling his direct duties. The most important charges made against him was that even in the most complicated circumstances he continued the spiritual guiding mission of the Church, refused to become a political tool of the civil authorities, and defended the Holy See from ungrounded slander