History was his calling, priesthood - his commitment

Straipsnyje apžvelgiama žymaus Lietuvos istoriko kunigo Juozapo Stakausko (1900-1972) biografija, aptariami jo mokslo darbai. Teologijos studijas J. Stakauskas baigė Innsbrucko universitete, po studijų Vienos universitete 1930 m. apgynė istorijos daktaro disertaciją "Lietuvos ir Vakarų Europos santykiai XIII amžiuje". 1935-1940 m. jis ėjo Kauno archyvo vedėjo pareigas. Tai buvo kūrybingiausias laikotarpis mokslininko biografijoje: paskelbė apie 40 knygų, straipsnių ir recenzijų (apie lietuviškos sąmonės brendimą kunigų seminarijose, apie vyskupus M.Valančių, M. Paliulionį, A.Baranauską ir kt.). 1940 m. jis buvo paskirtas Vilniaus valstybinio archyvo vedėju. Eidamas šias pareigas vokiečių okupacijos metais su kitais slapstė žydus (išgelbėjo 17 žmonių). Prasidėjus sovietų okupacijai buvo atleistas, 1944-1957 m. ėjo klebono pareigas, vėliau iki mirties gyveno Žasliuose. 1959-1970 m. buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius. Tuo metu J.Stakauskas daug rašė tautinio atgimimo tematika, parengė dvitomę Katalikų Bažnyčios istoriją, susistemino tris tomus savo pamokslų, parašė darbų apie lietuvių spaudos draudimą, apie lietuvių veikėjus ir rašytojus aušrininkus, tyrinėjo Vilniaus vyskupijos istoriją. Šie sovietmečiu parašyti darbai imti skelbti tik po istoriko mirties katalikiškoje spaudoje ir atkūrus nepriklausomybę. J.Stakauskas nepriklausė jokioms politinėms partijoms ar srovėms. Jis buvo katalikas demokratas, tvirtas humanistas, nepakentęs to, kas kėlė priespaudą, prievartą, kas stiprino diktatą ir diktatūrą.The article provides an overview of the biography of the well-known Lithuanian historian priest Juozapas Stakauskas (1900-1972) and discusses his scientific works. J. Stakauskas graduated theology studies at the University of Innsbruck and, after studies at Vilnius University in 1930 defended a thesis “Lietuvos ir Vakarų Europos Santykiai XIII Amžiuje” for the degree of doctor of history. In 1935-1940 he was the head of the Kaunas Archive, which was the most fruitful period in the scientist’s biography: J. Stakauskas published about 40 books, articles and reviews (on the maturation of Lithuanian consciousness at theological seminaries, on bishops M. Valančius, M. Paliulionis, A. Baranauskas, etc.). In 1940 he was appointed the head of Vilnius State Archive. During the German occupation J. Stakauskas his Jews (saved 17 people). After the Soviet occupation he was dismissed. In 1944-1957 J. Stakauskas was a priest, later lived in Žasliai till death. In 1959-1970 he was the professor at Kaunas theological seminary. During the period J. Stakauskas wrote a lot on the topics of national resurrection, prepared a two-volume history of the Catholic Church, compiled three volumes of his own sermons, wrote studies on the prohibition of Lithuanian press, Lithuanian writers of the period and studied the history of Vilnius bishopric. The works, written during the Soviet times were published in the Catholic press only after J. Stakauskas’s death and after reinstatement of the independence. J. Stakauskas did not belong to any political parties of movements. He was a democrat catholic, a humanist, hated oppression, violence and dictatorship