Ethnical border of the Lithuanians in the East in the 9th-12th centuries (1. Archaeological data)

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių genties (Rytų Lietuvos pilkapių kultūros) etninė riba rytuose IX-XII a. Jame remiamasi archeologiniais šaltiniais - laidojimo paminklų duomenimis, kurie geriausiai indikuoja etninę situaciją. Tyrime apsibrėžti aiškūs kriterijai - Rytų Lietuvos pilkapių kultūros ir kaimyninių Rytų slavų genčių laidosenos bruožai. Abiejuose etniniuose arealuose mirusieji laidoti pilkapiuose. Tačiau lietuvių ir slavų laidojimo papročiuose išryškėja nemažai skirtumų. Lietuviški bruožai yra žirgų laidojimas, pilkapiai be kapų, didesnis kapų skaičius sampile. Slaviškais laikytini paprotys kremuotus kaulus laidoti urnoje, nuo X-XI a. - griautinė laidosena. Pastebima ir daugiau laidosenos skirtumų (pilkapio konstrukcija, kapo padėtis pilkapyje ir t. t.). Įkapės, kaip etniškumo rodiklis, suskirstytos į dvi grupes: būdingas tik vienam regionui ir aptinkamas tiek lietuvių, tiek slavų pilkapiuose, bet skirtingomis proporcijomis. Išanalizavus pilkapynų topografiją, nubrėžta IX-XII a. Rytų Lietuvos pilkapių kultūros rytinė riba, ėjusi per Dūkšto ir Dysnų ežerus, ryčiau Ignalinos ir Švenčionių, per Lintupių apylinkes, Svyrių ežerą, palei Nerį iki Smurgainių, per Ašmenos apylinkes, palei dabartinę Lietuvos ir Baltarusijos sieną ties Dieveniškėmis, palei Gaują iki Lydos apylinkių. Per visą etninį paribį (galbūt išskyrus tiktai pietinę jo dalį) driekėsi 15-60 km skersmens negyvenamas plotas. Rytų Lietuvos pilkapiuose nepastebėta praktiškai jokių slaviškų įtakų. Artimiausiuose slavų pilkapynuose irgi nėra ryškesnių lietuviškų elementų.The article examines the ethnic boundaries of the Lithuanian tribe (the barrow culture of the Eastern Lithuania) in the East in the 9th – 12th centuries. The article is based by archeological sources, i. e. the data of burial monuments, best indicating the ethnic situation. The study defines clear criteria, i. e. the characteristic of burials in the barrow culture of the Eastern Lithuania and the neighbouring Eastern Slavic tribes. The dead were buried in barrows in both ethnic habitats. However a significant amount of differences exists in the Lithuanian and Slavic burial traditions. The Lithuanian traits are burying of horses, barrows without any graves and a greater number of graves in the mound. The Slavic traits are the tradition to bury cremated bones in urns. More differences are noted (the structure of the barrow, the position of the grave in the barrow, etc.). The shrouds, as an indicator of ethnicity, are classified into two groups: those characteristic of only one region and found both in Lithuanian and Slavic barrows, but in different proportion. Upon analyzing the topography of barrows, the Eastern boundary of the barrow culture of the Eastern Lithuania of the 9th – 12th century is drawn through the lakes of Dūkštas and Dysnos, East of Ignalina and Švenčionys, through the Lintupiai area, the Svyriai lake, along the Neris towards Smurgainys, through the Ašmena area, along the present-day border between Lithuania and Byelorussia by Dieveniškės, along Gauja to Lyda area. Throughout the entire ethnic periphery (maybe with the exception of the Southern part) there was a non-inhabited area of 15-60 km diameter. Actually no Slavic influence was noted in the Eastern Lithuanian barrows. The nearest Slavic barrows also do not contain any prominent Lithuanian elements