Lithuanian ethnography among at home culture studies

Šiuolaikinis Lietuvos etnologijos, socialinės antropologijos mokslas iš naujo įsilieja į diskusijas apie mokslo metodologinius diskursus. Vienas aktualumo neprarandančių metodologinių klausimų yra etnografijos kaip šių mokslų tyrimo metodologijos apibrėžimas. Lietuvos etnologijos mokslo, kuris turi visai Europai bendrų bruožų, istorijoje buvo svarbios Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos etnologinių tyrimų įtakos. Etnografijos samprata turi daugiau kaip šimto metų tradicijas, ir mokslo istorijoje ji apibūdinama skirtingai. Esminiai klausimai apie tyrinėjamą objektą, santykį tarp tyrėjo ir pateikėjo, lokalios ir globalios kultūros tyrimo galimybes ir ypatumus sukelia diskusijas tarp skirtingų mokyklų atstovų. Lietuvos etnologai ir socialiniai antropologai išlaiko istorinį mokslo diskursą ir ieško naujų. Straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip Lietuvos etnografijos tradicijoje žvelgiama į tyrimų objektą, koks yra santykis tarp tyrėjo ir pateikėjo bei kokios gali būti etnografinio tapatybės tyrimo ypatybės. Kas gi yra etnografinis tekstas šiandien? Ar tai kasdieniai žmonių svarstymai apie kultūros kaitą, jos savitumus, simbolius ir pan.? Ar tai autentiškų kultūros šaltinių, reiškinių apibrėžimų paieškos? Visi glaudžiai besisiejantys klausimai kviečia gilintis į šiuolaikinės etnografijos metodologijos vingius.The modern Lithuanian ethnology and social anthropology involves into discussions on methodological discourses. One of the methodological issues, which is still relevant, is the definition of ethnography as the methodology for studies. The influence of the ethnological researches of Poland, Russia and Germany were important to the history of Lithuanian ethnology, which has traits similar to entire Europe. The concept of ethnography has a tradition, lasting longer than one hundred years, which is characterized differently in the history of science. The essential issues on the subject under study, the relation between the presenter and the researcher, the possibilities and peculiarities of studying of the local and global culture arouse discussions between representatives of different schools. Lithuanian ethnologists and social anthropologists keep the historical researching discourse and search for new ones. The article aims at revealing the ways the Lithuanian ethnography tradition views the subject of the study, the relation between the researcher and the presenter and the peculiarities of the ethnographic identity studies. Well, what is the ethnographical text today? Is it the everyday people’s discussion on the development of the culture, its peculiarities, symbols, etc.? Or is it the search for the authentic sources of culture and definitions of phenomena? All the closely interrelated issues encourage getting deeper into the evolution of the methodology of the modern ethnography