Senieji leksiniai regionalizmai lenkiškuose leidiniuose ir kultūrinis dialekto vystymasis pokario Lietuvoje

Darbe nagrinėjamas literatūrinio lenkų kalbos varianto vystymasis pokario Lietuvoje. Autorius teigia, kad šiaurinio pasienio pokario kultūrinis dialektas nėra naujas kūrinys, susiformavęs šiaurinio pasienio liaudies dialekto pagrindu. Jis išreiškia tam tikrą sociotęstinumą, pamažu prarandantį re gioninius požymius. Šią hipotezę patvirtina tokie faktai: 1) ankstyvojo pokario leidinių leksika yra stipriau regioniškai žymėta nei vėlesnių leidinių; 2) senieji šiaurinio pasienio regionalizmai sudaro žymią dalį ankstyvojo pokario leksikos; 3) tekstų, turinčių senuosius pasienio regionalizmus, dažnumas yra didesnis ankstyvojo pokario tekstuose; 4) senieji leksiniai regionalizmai nėra atsitiktiniai, bet jie yra gerai žinomi ir giliai įsišakniję pokario kultūriniame dialekte. Autorius sieja šiaurinio pasienio tradicijos tęstinumą su senosios Vilniaus inteligentijos karta, t.y. išsilavinusiais lenkų tautybės žmonėmis, kurie dirbo savanoriškai atidarytose lenkų mokyklose, lenkiškos spaudos leidyklose ar dalyvavo kultūriniame ankstyvojo pokario Vilniaus gyvenime.The paper concerns the issue of development of a literary variant of the Polish language in post-war Lithuania. The author asserts that the North postwar borderland cultural dialect is not a new creation formed on the basis of North borderland folk dialects, but a specific socio-continuator, which gradually loses its regional characteristics. This hypothesis is supported by the following facts: 1) the lexis of the early post-war publications is marked regionally stronger than the lexis of the later ones; 2) old North borderland regionalisms constitute a significant part of early post-war lexis; 3) text frequency of old borderland regionalisms is the biggest in the early post-war texts; 4) old lexical regionalisms are not accidental but well-known and deeply-rooted in the post-war cultural dialect. The author associated the continuity of the North borderland tradition with the activities of the old generation of Vilnius intelligentsia, namely, the educated Polish people who, on account of their good education, were taking up either work in spontaneously opened Polish schools or posts in editorial offices of Polish newspapers, or participating in the cultural life of early post-war Vilnius