Alterations of countryside situation as one of the most powerful challenges for institutions of public sector

Dabartinė Lietuvos kaimo situacija - viena aktualiausių ir visuomenėje ypač prieštaringai vertinamų socialinių problemų. Dabartiniu metu kaimo gyventojų verslumas yra gerokai mažesnis negu miesto. Autorių tyrimų tikslas - atskleisti esminius kaimo pokyčius, į kuriuos turėtų atsižvelgti visos institucijos, dalyvaujančios kaimo plėtros administravime. Straipsnyje išanalizuota kaimo demografinė situacija: mažėja gimstamumas, mirtingumo lygis kaime yra net 1,2 karto didesnis, nei mieste, labai didelis skirtumas tarp kaimo vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. Keičiasi kaimo gyventojų sudėtis pagal amžių. Kaime, kaip ir visoje Lietuvoje, ryškėja senėjimo tendencija. Gyventojų užimtumą Lietuvos kaime lemia socialiniai-ekonominiai pokyčiai žemės ūkyje. Didėja darbo našumas ir šalies žemės ūkyje, tačiau dirbančiųjų skaičius mažėja. Tikimasi, kad iš tradicinio agrarinio sektoriaus pasitraukiantiems gyventojams atsiras palankių galimybių plėtoti netradicinę žemdirbystę ir įsitraukti į kitą ekonominę veiklą. Didėja kaimo gyventojų dalis, dalyvaujanti paslaugų sferoje, pramonėje ir statybose. Nepalanki konkurencingam ūkininkavimui žemės valdų struktūra, kaimo gyventojų senėjimo tendencija, migracija iš kaimo ir kaimo gyventojų pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio, skurdi infrastruktūra - opiausios Lietuvos kaimo problemos, kliudančios didinti ūkių konkurencingumą ir mažinti kaimo gyventojų socialinę atskirtį. Kaimo žmonių gyvenimo kokybę lemia jų materialinė gerovė. Viešojo sektoriaus institucijos, dalyvaujančios kaimo plėtros administravime, turi keisti požiūrį į kaimo gyventojų poreikius ir šeimų ūkio išlaidų struktūrą.Current situation in Lithuanian rural areas is among the topical and extremely controversial social issues. During the last seven decades our countryside had experience, which is almost incommensurable with the situation in any another field of economical and social life. Weak possibilities of rural inhabitants for investments, small purchasing power and inadequate professional background, which is mostly inapplicable for modern labour market are the biggest obstacles for further rural economical development. Globalization and Lithuania's joining the European Union has a radical impact on the role of modern rural areas. For this reason it is necessary to disclose substantial changes of rural areas, which have to be analyzed by public institutions involved in administration of rural development. The latest data on demographical and economical situation, also on changes of rural infrastructure and life quality of rural residents is presented