From territorical swath to line-border

Delimitaciniai terminai senosiomis kalbomis buvo daugiaprasmiai, reiškę tiek sienos kaip objekto, tiek sienos kaip ženklo sampratas. Ikivalstybinių genčių ribomis tapdavo teritoriniai ruožai, tačiau jų nustatymas jau nebuvo savaimingas dalykas. 1358 m. sudaryta pirma LDK tarpvalstybinė delimitacinė sutartis su Mozūrija, kurioje sienos žymėjimas dar artimas senajai gentinei sampratai. Vytauto laikų vakarinių sienų su Vokiečių ordinu nustatymo akcija buvo kokybiškai naujas sienų sampratos raidos etapas, liudijusi atsirandančias linijinės sienos sampratos apraiškas. Po sienų nustatymo akcijos, XV a. vyko sienų atnaujinimo procesai, kurių metu Vytauto sienos jau vadinamos senomis ir teisingomis. Tai patvirtina Vytauto laikais įvykusių pokyčių svarbą, atsirandant naujai teritorinei savimonei. 1473 m. buvo sudaryta nauja sienos sutartis su Livonija. XVI a. pirmoje pusėje toliau buvo plėtojama sienų atnaujinimo procedūra, sąlygota būtinybės suvaldyti vidinės kolonizacijos procesus, kurie pasiekė LDK ir jos gretimų valstybių pasienio teritorijas. Daugeliu atvejų privačių valdų ribos įteisintos kaip valstybės siena, kurios stabilumu buvo suinteresuotos visos socialinės grupės. XVI a. ištobulėjo sienų ženklinimas. Aktuose riboženkliai tiksliai registruoii ir aprašyti. 1545 m. pastatytas riboženklis - stulpas su pavaizduotais valstybių herbais ir įrašais. Toks ženklinimas rodo, kad XVI a. pirmoje pusėje baigė formuotis linijinis valstybės sienos pobūdis, kuris reiškė valstybinės teritorijos sampratos susiklostymą vakarinėje LDK dalyje.In old languages demarcation terms were polysemous and used to express concepts of a border as an object and a sign. Territorial sections used to become limits for pre-statehood disputes however demarcation of the said sections was no longer a spontaneous phenomenon. In 1358 the Grand Duchy concluded its first international demarcation treaty with Masuria, in which the demarcation was still close to old tribal concepts. The campaign of identification of Western borders with the Teutonic Order during the Vytautas times was a new phase of development, which evidenced emergence of manifestations of the concept of a borderline. After the borders identification campaign, in the 15th century the borders renewal process was going on, during which the borders of the Vytautas times were already called the old ones and true ones, which is evidenced by the importance of changes, which occurred during the Vytautas times when a new territorial self-perception was emerging. In 1473 a new border treaty was concluded with Livonia. In the 1st half of the 16th century the border renewal procedure, determined by the necessity to manage the internal colonization process, which reached the borderline territories of the Grand Duchy and its adjacent states was further developed. In most cases private domains were legitimated as a state border, the stability of which was a concern of all the stakeholding social groups. Demarcation of borders was improved in the 16th century. In the acts the demarcation lines were accurately registered and described. In 1545 the following demarcation line was built, i. e. the pillar with the states’ coats of arms and names. Such demarcation shows that in the 1st half of the 16th century the line character of the state border was in its final phase of development, which meant the emergence of the concept of the state’s territory in the Western part of the Grand Duchy