Root vowel change in derivatives with consonant suffixes

Straipsnyje aptariamas vienas iš morfonologinių reiškinių -- segmentinė morfonologinė balsių kaita, vykstanti žodžių šaknyje, prisijungus priebalsiu prasidedantiems formantams. Straipsnio autorė teigia, kad priebalsines priesagos pamatinio kamieno raiškos kaitą implikuoja rečiau negu galūnės, bet daug dažniau negu balsinės priesagos. Straipsnyje pabrėžiama, kad priebalsines priesagos dažniausiai implikuoja veiksmažodžio kamieno balsio kitimą. Daroma išvada, kad morfonologiškai žymėtų vedinių formantų raiška gana neįvairi: jie dažniausiai turi fonema /t/prasidedančias priesagas, arba ši fonema yra kurioje nors kitoje pozicijoje. Priebalsiniai formantai dažniausiai implikuoja kaitą/e/:/a/, bet galimas ir kitų fonemų kaitaliojamasis, pavyzdžiui, /e/:/i/ (gerti - girtas, gilūs - gelmė),/i/:/a/ (rijo - rajus). Straipsnio autorė teigia, kad be vienafonemių segmentų, mūsų morfonologinėje sistemoje pasitaiko ir fonemos kaitaliojimosi su fonemų junginiu atvejų. Morfonologinė diftongizacija ir morfonologinė monoftongizacija labai neįvairi: realizuojama dažniausiai tomis pačiomis morfonemomis: (spūstis, ūgis, pjūtis) arba (saitas, sraigtas, šlaitas). Šios priebalsinių priesagų vediniuose pasitaikančios morfonemos, straipsnio autorės nuomone, yra vienos iš produktyviausių, t. y. priklauso daugelyje šaknų funkcionuojančioms morfonemoms.The article discusses one of the morphophonological phenomena, i. e. the segment morphophonological change of vowels, occurring in the word root when attaching the starting consonants’ formants. The author of the article states that the change of expression of the underlying stem of the consonant suffix implies less frequently than that of the ending, however significantly more frequently than that of the vowel suffix. The article stresses that consonant suffixes most frequently imply a verb stem vowel change. The conclusion is made that the expression of formants of morphophonologically marked derivatives is rather unvaried: most frequently they have suffixes, starting with the phoneme /t/, or the phoneme is in some other position. The consonant formants most frequently imply the change /e/:/a/ however change of other phonemes is also possible, for instance /e/:/i/ (gerti - girtas, gilūs - gelmė),/i/:/a/ (rijo - rajus). The author of the article states that apart from one-phoneme segments, cases of changing of the phoneme with a compound of phonemes also can be observed in our morphophonological system. The morphophonological diphthongization and monophthongization is very unvaried and most frequently implemented by the same morphemes: (spūstis, ūgis, pjūtis) or (saitas, sraigtas, šlaitas). In the opinion of the author of the article, the morphophonemes, which can be noted in the derivatives of consonant suffixes, are among the most productive, i. e. they function in multiple roots