Klaipėda Region ethno-cultural heritage in modern folklore groups

Straipsnyje nagrinėjama Klaipėdos krašto folklorinių ansamblių veikla po 1990 metų. Aiškinamasi, ar keičiantis folklorinių ansamblių repertuarui, kinta ir ansamblio dalyvių etnokultūrinė savimonė. Analizuojamos etnokultūrinės savimonės transformacijos priežastys. XX a. po dviejų pasaulinių karų lietuvininkų gyvoji dainuojamoji tradicija praktiškai nutrūko. Straipsnyje nagrinėjama, kokio etnografinio regiono muzikinis repertuaras vyrauja Klaipėdos krašte XXI a. pradžioje. Apžvelgus dešimties apklaustųjų Klaipėdos krašto folklorinių ansamblių repertuarą ir aprangą, pastebėta, kad šiame krašte daugiausia lietuvininkų folkloro propaguotojų, žemaitiško folkloro atlikėjų esama mažiau, o mišraus repertuaro atlikėjų - mažiausiai.The article examines the activities of folklore ensembles of Klaipėda area after 1990, makes attempts to establish whether the changes in their repertoire result in the changes of ethnic and cultural self – perception of their members and analyzes the reasons for such transformation. In the 20th century, after the two world wars, the Lithuanian live singing tradition was stopped. The article attempts to identify the ethnographical region, whose musical repertoire prevails in the Klaipėda area at the beginning of the 21st century. Upon overviewing the repertoire and clothing of the ten surveyed folklore ensembles it was established that most ensembles in Klaipėda area are propagators of Lithuanian folklore, the number of performers of Samogitian folklore is smaller and that of mixed repertoire ensembles is the lowest