Metamorphoses of mythical forms in art: ways from East to West

Šiame straipsnyje aptariamos viduramžių epochoje išryškėjusios mitinių formų bei egzotiškų vaizdinių metamorfozės, kurias gvildeno Henri Focillono vadovaujama menotyros mokykla ir vienas įtakingiausių jos šalininkų Jurgis Baltrušaitis, kuris kūrė naujus komparatyvistinės menotyros principus. Nagrinėjant vidinių meno struktūrų raidą, keliamas tikslas - atskleisti metodologinius instrumentus, padėjusius išryškinti civilizacines įtakas, sudėtingas simbolių bei vaizdinių sistemų sąveikas, liekanas, atkryčius ir istorinės atminties apraiškas. Remiantis komparatyvistine metodologija, hermeneutinės ir interpretacinės analizės principais straipsnyje gvildenami viduramžių menui skirti H. Focillono mokyklos šalininkų ir pirmiausia J. Baltrušaičio veikalai, atskleidę Rytų ir Vakarų meno formų sambalsius, mitų ir mitinių formų klajones, jų istorines metamorfozes skirtingų civilizacinių pasaulių erdvėse. Toliau aiškinamasi milžiniškose Senojo pasaulio erdvėse išryškėję mitinių formų pokyčiai, kurie atskleidė "kitokį" viduramžių veidą. Remiantis konkrečių šaltinių ir meno formų raidos analize parodoma, kad aptariamos mitinės formos atspindėjo ne "realistinius" žmogaus individualumo ir triumfo link žengiančius viduramžius, o "iracionalius", kuriuose vyko nepaliaujamos formų metamorfozės, atgimė senovės mitai ir legendos.The article discusses the metamorphoses of mythical forms and exotic images, which became prominent in the Middle Ages, examined by the school of art criticism, led by Henri Focillon and one of its most influential advocates Jurgis Baltrušaitis, who laid the new principles for comparative art criticism. When examining the development of the internal art structures, the following objective is raised – to reveal the methodological instruments, which helped to highlight the civilization influences, complex interactions, relics, relapses of systems of symbols and images and manifestations of the historical memory. Referring to the comparative methodology, by employing the principles of hermeneutic and interpretational analysis, the article examines the studies of advocates of the school of H. Focillon, dedicated to the medieval art and first of all those by J. Baltrušaitis, which revealed the hiatuses of art forms of the East and the West, wanderings of myths and mythical forms and their historical metamorphoses in the spaces of the worlds of different civilizations. Then the article examines the changes of mythical forms, which became prominent in the giant spaces of the Old World and which revealed “another” face of the Middle Ages. Referring to the analysis of specific sources and development of art forms the article shows that the mythical forms under discussion reflected not only the "realistic" Middle Ages, advancing towards the individuality and triumph of a person, but the “irrational” Middle Ages, in which constant metamorphoses of forms were in progress and the ancient myths and legends were revived