Creator or a perfomer? The role of an actor in director's discourse.

Šiame straipsnyje aktoriaus kūryba tyrinėjama iš autorinio teatro (auteur thé.tre) praktikos perspektyvos: į aktoriaus vaidmenį žiūrima kaip į integralaus režisūrinio teksto dėmenį ir analizuojama, kaip vaidybą veikia individuali režisūrinė - mise en scene - strategija. Tekste teigiama, kad, palyginti su literatūrocentriniu teatru, kuriame dramos personažą kuriantis aktoriaus dažniausiai laikomas pagrindine spektaklio figūra, autoriniame teatre individuali aktoriaus raiška yra griežtai apribota ir įrėminta režisūriniame diskurse. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip aktoriaus kūrybiškumą veikia tai, kad esmine jo užduotimi tampa ne vaidmens kaip individualaus personažo kūrimas, o į režisūrinį spektaklio tekstą įsiliejančios vaidmens partitūros komponavimas ir atlikimas. Analizės objektu pasirinkti aktorių vaidmenys ryškiausių šiuolaikinio Lietuvos teatro režisierių Oskaro Koršunovo ir Eimunto Nekrošiaus spektaklių trilogijose, atskleidžiančiose savitus režisūrinio teksto artikuliavimo būdus bei skirtingas režisūriniame diskurse veikiančio aktoriaus raiškos perspektyvas.The article approaches the creative work of an actor from the point of view of auteur theatre practices: the role of an actor is seen as an integral component of director's text and the impact of individual mise en scene strategies on acting is analyzed. The text claims that unlike in the theatre of logocentristic model where the actor as an embodiment of a dramatic character is considered to be the central element of performance, the auteur theatre strictly confines the individual artistic expression of an actor to director's discourse. The article discusses how the creativity of an actor is affected by the fact that his primary task, instead of developing the part of an individual character, is now to compose and perform the acting score as part of director's text of performance. The object of analysis is the work of actors in the trilogies of performances by the most prominent Lithuanian stage directors Oskaras Koršunovas and Eimuntas Nekrošius, manifesting both individual ways of articulating director's text and distinctive patterns of actor's expression within director's discourse