Muzikos formų analogai Maironio baladėse

Poetinio kūrinio forma analizuotina pagal tą patį kompozicinio dviplaniškumo principą, kuris taikomas muzikos teorijoje, kadangi poetinės ir muzikinės architektonikos bendrumas yra sinkretinės meno kilmės ir analogiškos raidos išdava. Dalis panašių abiejų menų struktūrų - vokaliniame mene susiformavę strofų variantai, kurie yra išlikę ir "grynojoje" poezijoje. Analogijos tarp poetinio teksto struktūros ir muzikos neapsiriboja dalių proporcijų santykiais. Egzistuoja kūrinio dalių funkcijų analogai, o tai ir yra svarbiausia. Taip pat neabejotini ryšiai tarp formos ir siužeto, formos ir žanro: tipiškus siužetus ir lyrines situacija atitina tipiški žanrai ir temos. Genetinė poezijos bei muzikos giminystė akivaizdi dvieiliuose ir tercetuose ar tercinose, ir posmuose su refrenais, ir sonetuose, oktavose pan. Bet kokia strofa, ypač ketureilė, esanti analogiška muzikiniam periodui, o posmai su kryžminiais rimais abab ir anaforomis pirmoje ir trečioje eilutėse netgi tiksliai atitinkantys pasikartojančius tematikos periodus. Straipsnyje analizuojama Maironio baladės "Jūratė ir Kąstytis" ir "Čičinskas". Baladė "Jūratė ir Kąstytis" pagrįsta sonatos principu ir yra formuojama "chorinių" ir "solinių" epizodų kaitos principu - tai senųjų šokių baladžių formos rudimentai. "Čičinsko" struktūra yra analogiška sudėtinei trijų dalių formai, kurioje derinami sonatos ir paprastosios trijų dalių formos principai. Maironio baladžių kompozicijos analizė rodo poeto intuityvią atramą į bendruosius logikos dėsnius, kurių išgrynintą raišką randame muzikos kūrinių formose.The form of a piece of poetry should be analyzed according to the same compositional two-plane principle, which is applied in the theory of music, since the commonness of the poetic and musical architectonic is the result of a syncretic art origins and analogical development. A part of structures of both arts is similar – in the vocal art there are variants of stanzas, which also remain in the “pure” poetry. The analogies between the structure of the poetic text and music are not limited only to the relation between the proportions of the parts. There exist analogues of functions of parts of a work, which is the most important aspect. In addition the relations between the form and subject, form and genre are undoubted: typical subjects and lyrical situations correspond to the typical genres and topics. The genetic relation between poetry and music is obvious in distichs, triplets and terza rimas, verses with refrains, sonnets, octaves, etc.. Any stanza, especially quatrain, is analogous to a musical period and the verses with criss-cross rhymes abab and anaphors in the first and the third lines fully correspond to the repeated periods of the subject. The article analyzes Maironis’s ballads "Jūratė ir Kąstytis" and "Čičinskas". The ballad "Jūratė ir Kąstytis" is based by the sonata principle and is formed by the principle of changing the “choir” and “solo” episodes, which are the rudiments of the form of the old dance ballads. The structure of "Čičinskas" is analogical to the composite three-part form, which matches the principles of a sonata and a simple three-part form. The analysis of composition of Maironis’s ballads shows the poet’s intuitive standing on the common laws of logics, whose distilled expression is found in the forms of the pieces of music