Tautinių mažumų problemos Stasio Šalkausko tautiškumo sampratoje

Stasys Šalkauskis (1886–1941) buvo vienas iškiliausių Lietuvos tarpukario filosofų. Be jo, anot B.Genzelio, „sunkiai suvokiamas XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos intelektualusis gyvenimas“. Nepaisant šito, jam skirtą istoriografiją vargu ar galėtume pavadinti plačia. Visų pirma minėtinas išeivijos autorius J.Eretas, pateikęs tiek St. Šalkauskio biografiją, tiek idėjas. Iš vėlesnių autorių, rašiusių apie St .Šalkauskį, minėtinas A. Sverdiolas, kuris atliko išsamią ir bene rimčiausią St. Šalkauskio pažiūrų analizę. Joje nemažai vietos jis skyrė St. Šalkauskio ir Antano Maceinos pažiūrų lyginimui. Prieš pat atgimimą J.Girnius (Amerikoje) išleido St. Šalkauskio raštus, kuriuos įvade pats ir aptarė. 1990-aisiais metais Romoje išėjo atskira šio autoriaus knygelė, skirta lietuvių filosofo moksliniam palikimui. St. Šalkauskio raštų leidimo tradiciją (tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje išleisti filosofo tekstai nesidubliavo) jau nepriklausomoje Lietuvoje (1990 m.) tęsė Giedrė Baltrėnienė-Kadžiulytė, pirmojo tomo įvade aprašiusi St. Šalkauskio kūrybinį palikimą. R.Paulauskas ir O.Tijūnėlienė tyrinėjo St. Šalkauskio filosofinę pedagogiką. Lietuvių filosofo estetinę teoriją, lygindamas ją su V. Sezemano teorija, nagrinėja B.Genzelis savo „Lietuvos filosofijos istorijos bruožuose“. Taip pat minėtinas šio autoriaus apžvalginio pobūdžio straipsnis Lenkijoje „Filosofija zycia Szalkauskisa“. Tačiau trumpai apžvelgus St. Šalkauskiui skirtą istoriografiją tenka konstatuoti, jog jo pažiūros į tautines mažumas ligi šiol nesusilaukė deramo dėmesio. Šis straipsnis ir pabandys užpildyti šią nemenką St. Šalkauskio kūrybos tyrinėjimų spragą. Pažymėtina, jog St. Šalkauskio tautiškumo koncepcija nebuvo unikali Europos idėjiniame lauke, nes tiek Lietuvoje, tiek ir likusioje Centrinėje bei Rytų Europoje vykę modernių tautų formavimosi procesai savo pobūdžiu buvo artimi. Tuo mes galėsime įsitikinti palyginę St. Šalkauskio požiūrį su Vakarų nacionalizmo teoretikų požiūriu. Tai – A. D. Smithas, E.Gellneris, B.Andersonas, K.W.Deutschas ir kiti. Taigi svarbiausias šio straipsnio tikslas yra išsiaiškinti, kuriai iš čia minimų autorių koncepcijų yra artimiausios tarpukario Lietuvos filosofo pažiūros. Kitaip tariant, čia bus pabandyta atlikti istorinės St. Šalkauskio pažiūros į tautiškumą rekonstrukciją, pasitelkiant modernias nacionalizmo teorijas. Šio bendro tikslo bus siekiama atliekant mažesnius uždavinius, kaip antai: St. Šalkauskio žmogaus ir tautinės individualybės, patriotizmo, nacionalizmo problemos suvokimo analizė. Jos metu bus pasiremta analitiniu–komparatyvistiniu metodu, kurio teikiamos loginės galimybės įgalina mus visapusiškai įsigilinti ir objektyviai suprasti esamos šaltinių medžiagos turinį.This article is dedicated to the problem of nationality in the works of Lithuanian philosopher Stasys Šalkauskis. Philosopher was strongly influenced by political changes of that period of time. He was living and working during the time of democracy (till coupe d’eta in 1926), so his concept was more democratic then the concepts of other philosophers who were writhing in the four decade. But generally we can say, that the attitude of there Lithuanian philosophers to the problems of nationality, that consists such parts as the patriotism, national minorities, language, historical conciseness, nationalism, is very close to premordialistic conception, that in national identity emphasises just natural features that man got in the moment of birth. On another hand, Šalkauskis unlike premordialists but more like transformists try to define the evolution of the Lithuanian ethnos. The final part of this evolution is transformation from ethno structure to nation. So, we can detect here three main components that reflect three main tendencies in the theory of nationalism (premordialism, evolutionism and constructivism) in the national theory of Šalkauskis: 1. Emphasis of national nature as a "given"; 2. Existence of national evolution and transformation; 3. Formation of modern ethnos to nation, as the most important condition of execution of national vocation, that would lead to a new level of identity. At the end we can say that the Šalkauskis’ concept of nationality sintesize this entire three components ant that guarantee the originalities of the Lithuanian philosophers work