Dangaus įsivaizdavimas ir dangaus šviesulių kilmės motyvai (baltų ir finougrų mitologijos paralelės)

Baltų mitologijoje išskirtinę vietą užima naratyvai apie dangaus kūnų sukūrimą, atspindintys archajinį pasaulio, jo atsiradimo įsivaizdavimą. Dangaus ir jo elementų kūrimo tematiką atspindi folklore ir rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti siužetai apie Saulės, Mėnulio bei jų ypatumų kilmę. Straipsnyje nagrinėjami tik Saulės sukūrimo (taip pat jos "gimimo" ir "atgimimo") motyvai, siejant juos su dangaus įsivaizdavimu. Lyginimams su baltų tradicija sėkmingai pasitelkti finougrų mitologijos faktai. Baltų dangaus įsivaizdavimas, turėjęs ryšį su Dievo tėvo idėja, su aukščiausio statuso vyriškąja būtybe, manoma, savo šaknimis siekė dar indoeuropiečių kultūrą. Vis dėlto reikia manyti, kad šitokia mitologema buvo gana universali ir paplitusi ne tik indoeuropiečių areale, bet ir kitose archajinėse kultūrose. Finougrų tradicijos reliktai taip pat patvirtina panašų požiūrį. Kosmogoninis mitas apie Saulės sukūrimą su savitais siužetų skirtumais išliko ir lietuvių, ir latvių naratyviniame folklore. Legendos pasakoja, kad šis dangaus kūnas buvo nukaltas kalvio ir įmestas į dangų ar pakabintas. Mitinis baltų kalvis gali būti pavadintas Teliaveliu, ir, kaip demiurgą, jį pritiktų lyginti su suomių ar karelų kalviu Ilmarinenu. Finougrų tradicijos sąsajos su baltų kultūra beveik netyrinėtos. Baltų ir finougrų sąveika buvo abipusė: baltai savo šiauriniams kaimynams paskolino kai ką iš mitinių vaizdinių sferos, kita vertus, pastarieji taip pat galėjo daryti įtaką baltų gentims. Daroma išvada, kad baltų ir finougrų kultūrų sąveikos atskleidimas gali būti labai perspektyvi tyrimų sritis.Narratives on creation of celestial bodies, reflecting the archaic imaging of the world, take an exceptional place in the Baltic mythology. The subject of creation of the sky and its elements is reflected in the folklore and storylines on the Sun, Moon and their peculiarities have been recorded into written sources. The article examines only the motives of creation of the Sun (as well as its “birth” and “rebirth”), relating them with the imaging of the sky. For the purpose of comparison with the Baltic tradition the facts of Finno-Ugric mythology were successfully employed. There is the opinion that the Baltic imagery of the sky, which had a relation with the idea of the God Father, i. e. the masculine deity of the highest status, by its roots reaches the Indo-European culture. Nevertheless one should consider that such a mythologeme was quite universal and widely spread not only throughout the Indo-European habitat, but also in other archaic cultures. The relics of the Finno-Ugric tradition also confirm a similar view. The cosmogonical myth on the creation of the Sun with peculiar differences of the storyline remained both in the Lithuanian and Latvian narrative folklore. The legends tell that the said celestial body was made by a smith and thrown up into the sky. The mythical Baltic smith can be called Teliavelis, and, as a demiurge, he could be compared to the Finnish and Karelian smith Ilmarinen. The relations between the Finno-Ugric tradition and the Baltic culture remain almost unstudied. The interaction between Balts and Ugro-Finns was mutual: the Balts borrowed their Northern neighbours certain aspects from the area of mythical imagery and the Ugro-Finns also had the possibility to have an influence on the Baltic tribes. The conclusion is made that the revealing of interrelation between the Baltic and Finno-Ugric cultures can be a very promising area for studies