Autobiografijos teorijos metmenys

Straipsnyje aptariamas autobiografijos žanras ir jį nusakantys pagrindiniai elementai: autoriaus-personažo-pasakotojo tapatybė, retrospekcija, pasakojimas pirmuoju asmeniu. Siekiama suformuluoti, kas skiria autobiografiją nuo artimų jai žanrų - biografijos ir dienoraščio. Teorinis išeities taškas yra prancūzų teoretiko Philippe'o Lejeune'o, Jurijaus Lotmano, Emilio Benveniste'o darbai. Autobiografijoje pasakojama asmenybės istorija yra susijusi su atsigręžimu į praeitį, kuris įsteigia autobiografijai svarbų ir išskirtinį retrospekcijos momentą. Autobiografinė retrospekcija yra atminties susigrąžinimo veiksmas, kuriame gyvenimo faktai yra rūšiuojami, atrenkami ir organizuojami į rišlų pasakojimą. Tiek autobiografija, tiek biografija siekia būti panašios į modelį, į žmogaus gyvenimą tokį, koks jis buvo. Tačiau panašumas yra skirtingas: autobiografijoje autoriaus ir modelio tapatybė lemia, kad bandymas papasakoti gyvenimą koks jis buvo, orientuojasi į identiteto formavimosi procesus, pašalindamas išorinę referenciją. Tuo tarpu biografijoje autoriaus ir modelio netapatybė lemia orientaciją į išorinę referenciją ir emocinis panašumas į modelį dažnai yra sunkiai įgyvendinamas tikslas. Dienoraštis kaip ir autobiografija yra susijęs su asmens gyvenimu ar to gyvenimo fragmentais. Dienoraščiui kaip ir visai su asmens gyvenimu susijusiai literatūrai yra būdinga autoriaus-pasakotojo-personažo tapatybė. Tačiau skirtingai nei autobiografija ar atsiminimai, kuriuose paprastai yra gręžiamasi į praeitį ir bandoma pateikti dabartinio aš genezė, dienoraštis yra orientuotas į šios dienos įspūdžius ar patirtį.This article is intended to represent autobiography as an genre. The theoretical point of departure is the works by French scholar Philippe Lejeune and the articles by Jurij Lotman, Emil Benveniste. The basic categories of the autobiography genre are considered the following: retrospection, chronological organisation of the narrative, first-person narrative, identity of the author-narrator-character. Another important category in the autobiography is retrospection, a perspective of life from a certain fixed point of the present time. The remembrance of past events implies an important problem of preciseness of the recreated facts. However, many researchers regard the dimension of preciseness as a secondary task of the autobiography and see its significance in the revelation of a person's inner processes, the problematic of growing consciousness and formation of identity. In Pascal's opinion, an autobiographer narrates experience rather than facts - an intermediary action between a person and an event. The emotional and assertive amplitude of the final reflection of experience most often becomes the reason for the deformation of autobiographies, when a confirmation of the contrived, sometimes illusory construction of the "self, an egocentric description of the only or unworthy person, is being sought in the past