Dilemmas of civic society in Lithuania

Šiame straipsnyje dėstomas pilietinės visuomenės sąvokos rekonstrukcijos atvejis ir, pasitelkus naują teorinį instrumentarijų, analizuojamos pilietinės visuomenės tapsmo ir raidos dilemos Lietuvoje. Lietuvos plėtotės modeliuose nesunku įžvelgti pilietinės visuomenės perspektyvos konstravimo pastangas, tačiau pilietinę visuomenę “paskelbus” neišvengiamybe, stokojama lygiaverčio jos esmės supratimo. Masinis formulės “pilietinė visuomenė” vartojimas nusako net jos devalvaciją. Pilietinės visuomenės sampratoje vyrauja nepolitinio pobūdžio akcentai. Straipsnyje, kitaip negu nepolitinės pilietinės visuomenės analitinės dimensijos atveju, siekiama aktualizuoti pilietinės visuomenės ir politines sąsajas, šių sąsajų potencialą, o taip pat ir ribas. Pilietinė visuomenė – tai nesuskaičiuojama daugybe mažų, laikinų susivienijimų, nuolat besiformuojančių, žlungančių ir vėl susidarančių pačių keisčiausių judėjimų, pereinančių net prie dramatiškų akcijų ir vėl atlėgstančių, ir tik šitaip - natūraliai - socialiai koordinuojami. Pilietinė visuomenė čia suvokiama ne tik kaip visuomenės gebėjimas keistis ar būti stabilia “iš apačios”, bet ir kaip potencialus visuomenės fragmentacijos šaltinis. Todėl prasminga nagrinėti pilietinės visuomenės aktualijas pasitelkus ne tik jos ir valstybės takoskyros, bet ir jų sąveikos (greta kitų jos formų - ir politinės) kategorijas.The article presents the case of reconstruction of the concept of the civil society and, by employing the new theoretical instrumentation, analyzes the dilemmas of development of the civil society in Lithuania. Attempts of construction of the perspective of the civil society can be easily viewed in the models of development of Lithuania, however as the civil society was proclaimed a necessity, an adequate comprehension of its essence is lacked. The mass use of the formula “civil society” even expresses its devaluation. Accents of neo-political character prevail in the concept of the civil society. The article, differently from the case of non-political analytical dimension of the civil society, attempts to actualize the civil society’s and political relations and both the potential and limits of such relations. The civil society is a plenty of small temporary associations, strangest movements, which are continuously forming, falling down and resurrecting and performing most dramatic actions and getting quiet and which can be coordinated only naturally - socially. The civil society is comprehended not only as the society’s ability to change or be stable “from the bottom”, but also as a potential source of fragmentation of the society. Therefore it is viable to examine the relevant issues, pertaining to the civil society by employing the categories of both the divide and interaction between the civil society and the state (including the political interaction)