Ethnic conflict regulation and Lithuanian experience in the last decade

Valstybės retai bando nereguliuoti santykių tarp etninių grupių, naudodamos įvairiausius metodus, pradedant genocidu ir baigiant proporcingu galių pasidalijimu. Straipsnio tikslas yra, atsižvelgiant į Europos ir pasaulio patirtį, apibūdinti Lietuvos Respublikos etninę politiką ir įvertinti pastarosios adekvatumą deklaruojamiems valstybės vidinio stabilumo, etninių mažumų visuomeninės integracijos ir jų kultūrinio savitumo išsaugojimo tikslams. Straipsnyje pateikiamas modelis, teigiantis, kad Lietuvos kaip ir bet kurios valstybės etninė politika priklauso nuo kelių veiksnių: „mažumų" inkorporavimo formos ir tradicijų, valstybės tarptautinės galios ir prestižo bei pagrindinio etnoso bei „mažumų" ir kurių charakteristikų (demografijos, geografinio išsidėstymo, etninio darbo pasidalijimo, etniškumo politinio institucionalizavimo ir mobilizacijos laipsnio, etninių markerių prigimties ir unikalumo). Egzistuoja nemažai skirtumų tarp Lietuvos etninių mažumų. Todėl straipsnyje įrodinėjama, kad Lietuvos Respublikos oficialus integracijos ir kultūrinės autonomijos kursas etninių mažumų atžvilgiu, neatsižvelgiantis į savitas etninių mažumų charakteristikas, skirtingai veikė etninių mažumų visuminę socialinę būklę ir jų identiteto raidos tendencijas, taip pat ir pačių etninių mažumų skirtingą reakciją į tokią ncdifcrcncijuotą valstybės politiką. Teigiamas Lietuvos etninės politikos korekcijos reikalingumas.There exits a rather generally accepted view that ethnic diversity of a polity is an additional source of internal instability and sometimes negatively affects state's international standing. Therefore, states rarely abstain from regulating intcr-cthnic relations within the state. States have used in the past and employ in the present various methods of ethnic accommodation ranging from genocide to consociational solutions. An article embraces a brief discussion of strategics and methods employed by the states to resolve ethnic conflicts. As ethnic policy of a state depends on traditions of incorporation of minorities, its international position and characteristics of a „core nation" and minorities (demography, territorial distribution, ethnic division of labour, level of political institutionalisation and mobilisation of ethnicity, nature and distinctiveness of ethnic markers), the article analyses ethnic policies and minorities' regime in Lithuania in terms of the above-mentioned variables during the past decade. Ethnic minorities arc of dual origin in Lithuania: Poles arc predominantly indigenous and majority of Russian-speaking minority (Russians, Ukrainians, Belorussians) is a product of recent migration. Also there exit differences of geographical distribution and socioeconomic status between major minorities in Lithuania. Therefore, the Lithuanian official policy of integration and cultural autonomy has brought about different results to Poles and Russian-speakers and has delineated distinctive contours for minorities' future situation. Thus, the article helps to clarify the issue of ethnic minorities' susceptibility to acculturation/integration, assimilation or some kind of territorial autonomy in Lithuania, and adequacy of actual state's ethnic policy in relation to attainment of the declared goals of multiculturalism and ethnic integration