Užsienio kalbos mokymasis universitetinėse studijose konstruktyvistinės paradigmos kontekste

Siekimas užtikrinti geresnį mokymą/si visame pasaulyje tapo nauju iššūkiu postmodernistinės visuomenės švietimo sistemoms. Konstruktyvizmas - naujoji mokymo( si) teorija, besiremianti filosofiniais epistemologijos aspektais, bendrųjų sistemų teorijos argumentais, mikro-sociologine teorija (socialiniu konstruktyvizmu) - jau tapo mokymo/si paradigmos raidos veiksniu įvairiuose švietimo sistemų lygmenyse, įskaitant ir universitetines studijas. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize galima teigti, kad užsienio kalbų mokyme ir mokymesi taip pat vyksta poslinkis nuo tradicinės link konstruktyvistinės mokymo/si paradigmos, kuriai būdinga: komunikatyvinio požiūrio įsivyravimas mokant/is užsienio kalbų, mokymo programų raida; inovacinių mokymo/ si metodų taikymas; požiūrio į besimokantįjį ir dėstytoją raida; vertinimo pokyèiai. Šio straipsnio tikslas - pateikti tyrimo, atlikto penkiuose Lietuvos universitetuose, rezultatus. Tyrimo imtis - 972 bakalauro dieninių studijų studentai, besimokantys 25 specialybių pirmuosiuose kursuose. Tyrimu siekta nustatyti užsienio kalbos (anglų k.) mokymo/si metodus, žinomus šių universitetų studentams; studentų metakognityvinių įgūdžių status quo; ryšius tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų pradiniame universitetinių studijų etape Tyrimo metodai - literatūros analizė, anketinė apklausa ir statistiniai duomenų apdorojimo metodai naudojant SPSS for Windows Version 10 programą (patikimumo analizės kriterijus Cronbacho alpha, aprašomoji statistika, pasiskirstymo dažnių kriterijus ir koreliacinė statistika (Pearsono koreliacijos koeficientas r). Tyrimo metu nustatyta: 1) pirmųjų kursų studentams geriausiai žinomi tradiciniai užsienio kalbos (anglų k.) mokymo/si metodai; konstruktyvistiniai mokymo/si metodai mažiau paplitę; 2) universitetinių studijų pradiniame etape respondentų metakognityviniai giluminės analizės, kritinio mąstymo ir refleksijos įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti; 3) egzistuoja nuo silpno iki vidutiniško stiprumo statistiškai reikšmingi ryšiai tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų, iš kurių pažymėtini: a) ryšys tarp studentų pasitenkinimo savo pasiekimais ir vertinimo aplinkos; b) ryšys tarp studentų pažangos, aptariamos su dėstytoju, ir diskusijų tarp studentų ir dėstytojo, kaip pagerinti mokymo/si rezultatus; c) ryšys tarp studentų pagyrimo už pasiektą pažangą ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp diskusijų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus, ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp vertinimo teisingumo ir visapusiškumo ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis. Siekiant efektyvesnio užsienio kalbų mokymo/si universitetinėse studijose, rekomenduojame naudoti konstruktyvistinius mokymo/si metodus, kurie skatina mokymą/ si bendradarbiaujant ir besimokantiems suteikia metakognityvinių įgūdžių, leidžianèių analizuoti, kontroliuoti ir nukreipti savo mokymą/si reikiama linkme. Akcentuojame vertinimo aplinkos, kurioje ypaè svarbų vaidmenį atlieka vertinimo teisingumas ir visapusiškumas, santykiai tarp dėstytojo ir studentų bei dėstytojo sukurta motyvacija mokytis, svarbą.The article presents an investigation of learning foreign languages at tertiary level from the constructivist perspective and reports the findings of the research carried out at five universities in Lithuania. The sample of the research included 972 first-year students from 25 major studies; the investigation was aimed at examining (1) the methods of learning English as a foreign language that students are aware of; (2) the status quo of students' metacognition; (3) relations of variables with the assessment environment that students are familiar with at the initial stage of university studies. The data were analysed using statistical methods of descriptive statistics, distribution frequencies and correlation statistics