Reviving Ethnic Identity: Individual, Symbol, Place

Etniškumas yra stabilus ir kartu nuolat judantis reiškinys. Įprasta manyti, kad stabilumą užtikrina patvarios tapatumo struktūros. Tačiau keičiantis aplinkybėms, pavyzdžiui, politinėms, vyksta jėgų perskirstymas įvairiuose lygmenyse, suaktualindamas poreikį iš naujo peržvelgti tapatumų prasmes bei jų hierarchiją. Straipsnio tikslas – nagrinėti veiksnius, modeliuojančius etninio tapatumo persitvarkymus. Remiamasi požiūriu, kad etninis tapatumas yra viena klasifikacinių sistemų, etniniu pagrindu įforminančių suvokiamą rūšinį esmingumą, kurio turinį sudaro ir visuma jausmų bei vaizdinių apie vertybes, simbolius ar bendras istorijas. Straipsnyje siekiama aptarti situacijas, sureikšminančias tapatumo kategoriją bei jos žymenis. Jame kalbama apie individualius bei institucinius tapatinimosi aspektus; simbolinių struktūrų gyvybingumą ir jų kultūrinį metaforiškumą; gimtosios vietos kaip vieno iš prigimtinio veiksnių vaidmenį bei ryšį tarp lokalinio ir etninio tapatumo. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos atvejis, sutelkiant dėmesį ties tais istoriniais laikotarpiais, kai etninis tapatinimosi poreikis buvo ypač aktualus: tai XIX a. 9-10-asis – XX a. 1-2-asis dešimtmečiai, sovietinės okupacijos pradžia bei XX a. 9-10-asis dešimtmečiai.Ethnicity is a stable and at the same time constantly changing phenomenon. It is usual to believe that stability is ensured by stable identity structures. But as circumstances, for example, political circumstances, change, powers in various levels shift which makes it important to overview identity meanings and their hierarchy again. The purpose of the article is to analyse factors modelling ethnic identity shifting. The author refers to the opinion that ethnic identity is one of classification systems, formalising perceived specific importance on the ethnic basis, the content of which also includes the entirety of feelings and images about values, symbols or common stories. The article seeks to discuss situations which make the category of identity and its signs important. It discusses individual and institutional aspects of self-identification; the vitality of symbolic structures and their cultural figurativeness; the role of the native place as one of the natural factors and the relationship between local and ethnic identity. The articles analyses the case of Lithuania, focusing attention on those historic periods when the need for ethnic identity was especially important: the 9th – 10th decades of the 19th century – the 1st – 2nd decades of the 20th century, the beginning of the Soviet occupation and the 9th – 10th decades of the 20th century