Development of singing tradition in Klaipėda Region in 20th century

Straipsnyje, remiantis archyvine ir spausdinta medžiaga, siekiama atskleisti Klaipėdos krašto lietuvininkų dainuojamosios tautosakos būklę ir jos nykimo priežastis XX a. XX a. tėkmėje beveik nebelikus Klaipėdos krašte lietuvininkų etninės grupės žmonių, jų liaudies dainų gyvoji tradicija palengva užgeso. Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, deportacijos, emigracija iš esmės pakeitė Klaipėdos krašto gyventojų demografinę sudėtį. 1922–1998 m. iš likusiųjų Lietuvoje lietuvininkų užrašytas gana nemažas skaičius dainų, tačiau didžiąją jų dalį padainavo senoji, nesuvokietėjusi karta (gimusieji iki 1900 m.). XX a. pirmojoje pusėje gimę pateikėjai lietuviškų dainų jau beveik nebemokejo. Liaudies dainos su lietuvininkų šeimos, kalendorinių švenčių apeigomis, darbo papročiais jau mažai kuo siejosi ir buvo tik pasilinksminimų dalis. Evangeliškos giesmės pozicijos buvo stipresnės, ji giedota svarbiausiais apeigų momentais bažnyčioje ir namie. Dainuojamosios tautosakos nykimą Klaipėdos krašte lėmė ir sudėtingos istorinės, socialinės, ekonominės, konfesinės priežastys. Evangelikų tikėjimas, surinkimai neigiamai veikė liaudies kultūrą, ypač tai pasakytina apie dainas, šokius ir pan. Jaunimo orientaciją į vokišką kultūrą ypač skatino vietinė švietimo sistema, keitusi žmonių požiūrį į senuosius liaudies papročius, skatinusi jų atsisakyti. Tautosakos fiksavimas Klaipėdos krašte XX a. pirmojoje pusėje vyko gana stichiškai, todėl daug kas liko neužrašyta ir išėjo užmarštin.Based on archives and sources in paper format, the author focuses on the state and causes of disappearance of the folk song tradition of Lietuvninkai in the Klaipėda Region in the 20th century. As the population of Lietuvninkai, a Western Lithuanian ethnic group, have been decreasing in the Klaipėda region throughout the 20th century, their folk song tradition gradually died out. The First and the Second World Wars, deportations and emigration were factors that changed the demographic situation of the Klaipėda region. In the years of 1922–1998, notations and recordings have been made of a significant number of songs as sung by some of the Lietuvininkai remaining in Lithuania. Most of them were of the old generation (born before 1900) who withstood the germanisation. Those who were born in the first half of the 20th century usually did not know traditional songs. No longer folk songs were associated with ceremonies of the family of Lietuvninkai, rites of a calendar feast, or labour customs and became an element of entertainment. Gospel song tradition persisted longer: at most important moments rituals were performed in church and at home. Dying out of the folk song tradition in the Klaipėda region was caused by a complex of historic, social, economic and confessional factors. The Evangelical Church made a negative influence on the folk culture, in particular, songs, dances etc. The regional education system promoted the German culture among the youth by modifying its attitude towards old folk customs and encouraging to abandon old ways. In the first half of 20th century, the collection of folklore was carried out sporadically; hence, many songs were completely forgotten