Demographic and sociological modernization of Lithuanian family: the parallel or clash processes?

Straipsnis skirtas aptarti demografinės ir sociologinės kohabitacijų raidos Lietuvos visuomenėje ypatumus. Kohabitacijos paprastai apibrėžiamos kaip demografiškai ir sociologiškai modernios šeimos tipo atsiradimo indikatorius. Straipsnyje teigiama, kad Lietvuoje kohabitacijų plitimas nėra susijęs su sociologiškai moternia, didesne lyčių simetrija pasižyminčia šeima. Kohabituojančių socialinių ekonominių charakteristikų analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje egzistuoja skirtingi kohabitacijų tipai: „bandomosios santuokos", „skurdžių santuokos" ir „našlių šeimos". Jei primasis tipas stebimas tarp jaunesnių kartų, tai paskutinieji du vyrauja kaimiškose vietovėse tarp vyresnio amžiaus žmonių ir yra sąlygoti pereinamojo laikotarpio struktūrinių veiksnių. Kohabituojantys nedemonstruoja labiau simetrinės vaidmenų struktūros nei susituokę.The article is intended to discuss the peculiarities of demographic and sociological development of cohabitations in Lithuanian society. Cohabitations are generally defined as an indicator of the appearance of demographically and sociologically modern families. The article states that in Lithuania the spread of cohabitations is not related to the sociologically modern family characterized by greater asymmetry of genders. Analysis of socio-economic characteristics of cohabitation allows stating that in Lithuania different types of cohabitation exist: “trial marriages”, “pauper marriages”, and “widower/widow families”. If the first type is observed among younger generations, the last two prevail in rural areas among older people and are conditioned by structural factors of the transition period. Cohabitating couples do not demonstrate a more symmetrical role structure than those that are married