Eilėraščių skaitymas

Straipsnis skirtas eilėraščių ritmui. Į ritmą žiūrima jo veikimo plotmėje, kuri gali būti įvardijama kaip anoniminis kūnas. Šioje plotmėje ritmas atsiskleidžia ne kaip stebimas, bet kaip pagaunantis, apimantis, įdabartinantis. Ritmas artikuliuoja judėjimą: skirdamas jį sudarančias dalis, daro jį suskaičiuojamu. Ritmo suskaičiuojamumas motyvuoja kitą strategiją – poetinių eilėdarų sistemų teorijas. Alfonso Nykos-Niliūno poezijos pagrindu atskleidžiama modernaus eilėraščio poliritmija ir jos skaitymo galimybės. Skaitomo eilėraščio ritmavimas dalyvauja poetiniam pasauliui susidarant kaip kinestetinis veiksnys. Šio straipsnio bandymai aprašyti ritmą paralelūs ritminio teksto patirties gilinimui ir ritmuojančio kūno lavinimuiThis article is about the rhythm of poems. Rhythm is examined on an action plane, which could be called the anonymous body. On this plane rhythm is revealed not as observed, but as catchy, all-embracing, actualising. Rhythm articulates movement: by distinguishing its component parts it makes it countable. The countability of rhythm motivates another strategy: poetic versification system theories. Alfonsas Nyka-Niliūnas’ poetry is used as a basis for presenting the polyrhythmia of the modern poem, and the options for reading it. The choice of rhythm for the poem being read is a participation in the poetic world, constituting a kinaesthetic factor. This article’s attempts to describe rhythm are parallel to a deepening of the experience of the rhythmic text and an exercising of the rhythmic bod