The Poetic text of inter-war Kaunas

Straipsnyje analizuojamas tarpukario Kauno mitą formuojantis poetinis miesto tekstas. Miesto teksto samprata perimta iš kultūros semiotiko Vladimiro Toporovo studijos apie Peterburgo tekstą rusų literatūroje. Tarpukario Kauno mitas lietuvių literatūroje intensyviai kuriamas 3-4 dešimtmečiais, tačiau palaikomas ir vėliau, pačiai nepriklausomos Lietuvos Kauno realybei nugrimzdus į praeitį. Šiame straipsnyje apsiribojama laikinosios sostinės gyvavimo metų, t. y. 1919-1939 m., lietuvių poezijos analize tarpukario Kauno mito formavimo aspektu. Ryškiu, atskiras poetinio tarpukario Kauno teksto dalis į vieną prasminę visumą jungiančiu bruožu galima būtų laikyti teatrališkumą. Teatro, viešo vaidinimo, lėlių, marionečių motyvai punktyriškai nužymi visą Kauno tekstą. Italų kaukių komedija, commedia dell’arte, galėtų būti suvokiama kaip trečio dešimtmečio pabaigos – ketvirtojo dešimtmečio poetinio Kauno teksto kodas.This article analyses the poetic city text that shaped inter-war Kaunas. The concept of ‘city text’ is taken from a study by cultural semiotician Vladimir Toporov about the ‘St Petersburg text’ in Russian literature. The myth of interwar Kaunas was intensively cultivated in Lithuanian literature in the 1920s and 1930s, but it was still maintained later even after the reality of Kaunas in an independent Lithuania was slipping into the past. In this article the focus is on an analysis of Lithuanian poetry in relation to mythmaking about interwar Kaunas during its years as the temporary capital of Lithuania from 1919 to 1939. Theatricality can be considered a clear and distinct feature that unites the many parts of the poetic text of interwar Kaunas into one meaningful whole. Theatre, public drama productions, doll and puppet motifs are the dotted lines that interconnect the whole Kaunas text. The Italian masque comedy, commedia dell’arte, could be considered the semaphore of the Kaunas poetic text of the late 1920s and the 1930