Research of pupils’ motivation for learning chemistry in secondary schools

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, mokant chemijos susiduriama su rimtais sunkumais. Abiturientai iš gamtos mokslų, chemijos valstybinį ir mokyklinį baigiamuosius egzaminus renkasi laikyti mažiausiai. Chemijos mokymas mokykloje dažniausiai grindžiamas tradicine didaktine sistema, o šiuolaikinės chemijos didaktinės nuostatos remiasi konstruktyvizmo teorijos principais. Straipsnyje analizuojama Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių požiūris į chemijos discipliną, chemijos mokymosi motyvai. Tyrimo metu nustatyta, kad iš visų mokyklinių ir gamtamokslinių dalykų chemija moksleiviams yra mažiausiai patinkanti disciplina. Paaiškėjo, kad daugumai moksleivių būdingi išoriniai chemijos mokymosi motyvai: daugelis moksleivių chemiją mokosi todėl, kad šis dalykas yra privalomas mokykloje. Nagrinėjamos moksleivių neigiamo požiūrio į chemiją formavimosi priežastys. Akcentuojamos moksleivių atliekamų eksperimentinių darbų ir informacinių technologijų reikšmė pozityvaus moksleivių požiūrio į chemiją formavimuisi, kritinio ir kūrybiško mąstymo įgūdžių lavinimui. Chemijai iš visų gamtamokslinių dalykų vidurinėje mokykloje skiriamas bene mažiausias savaitinių pamokų skaičius. Chemijos pamokose atliekamiems eksperimentiniams darbams turi būti skiriama pakankamai laiko, bei jie turi būti tinkamai organizuojami. Šiandien gamtos mokslų mokymas mokykloje vis dar menkai prisideda prie kompiuterinio raštingumo ugdymo, mokslinio, sisteminio mąstymo įgūdžių lavinimo. Chemijos mokymasis bendrojo lavinimo mokykloje turėtų būti organizuojamas remiantis šiuolaikinėmis didaktinėmis nuostatomis, atsižvelgiant ne tik į gamtos mokslų, bet ir bendruosius ugdymo tikslus.Lithuania like many other European countries encounters serious difficulties related with the teaching of chemistry. School graduates choose to pass the state and school final examination of chemistry most rarely as compared to other sciences. Teaching of chemistry at school is most often based on traditional didactic system, whereas didactic provisions of modern chemistry are based on the principles of the constructionism theory. The article analyses the approach of pupils from Lithuanian secondary schools towards the subject of chemistry and motives for learning chemistry. The survey established that out of all the school and science subjects chemistry is the least liked subject among pupils. The survey revealed that the majority of pupils have external motives for learning chemistry – the majority of pupils learn chemistry only because this subject is compulsory at school. Causes for negative approach of pupils towards chemistry have been examined. The article emphasises the importance of information technologies and experimental projects carried out by pupils on building up positive approach of pupils towards chemistry and developing their critical and creative thinking capacities. Compared to other sciences chemistry has nearly the least number of weakly classes in secondary schools. Sufficient time should be devoted to the experimental projects conducted in lessons and they should be appropriately organised. Today, teaching of sciences at school has been still insufficiently contributing to computer literacy and developing the skill of scientific and systemic thinking