Tolerance education in Lithuania: the historical approach

Asmenybės ugdymo procese svarbią vietą užima toleranciją. Tolerancija yra viena iš objektyvių vertybių, kurią determinuoja visuomenės dvasinės kultūros ir socialinių santykių branda. Autokratinėje ir despodnėje visuomenėje, kurioje apribota demokratijos laisvė, tolerancija ugdymo procese gniuždoma, nes asmenybė yra niveliuojama ir slopinama. Lietuvos kultūrinėje ir politinėje tradicijoje tolerancijos idėjos buvo glaudžiai siejamos su religiniais, doroviniais, politiniais ir socialiniais veiksniais. XV-XVI amžiais tolerancijos idėjos j Lietuvą daugiausia atėjo iš Vakarų Europos universitetų, kuriuose studijavo apie 2000 Lietuvos studentų. Įkūrus jėzuitams Vilniaus universitetą, paskutiniaisiais studijų metais buvo dėstomas moralės filosofijos arba etikos kursas, kuriame asmenybės ugdymo samprata buvo traktuoja- ma tomistiškai, o tolerancijos sąvoka siejama su Dekalogu. Realiuose socialiniuose santykiuose religinė tolerancija reiškėsi dialogu ne tik tarp katalikų ir protestantų, bet ir tarp žydų bei ortodoksų. Politinės tolerancijos pavyzdys - uždraudus Ivanui Fiodorovui spausdinti knygas Maskvoje, jam buvo leista tai daryti Vilniuje. Naujas aspektas lietuviškoje tolerancijos sampratoje — tautinis atgimimas, susijęs su gimtosios kalbos ir nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo idėja. Jo esmė - tautinės savigarbos ir pakantos kitoms tautoms ugdymas, laisvės ir demokratinių idėjų plėtra. Vadinasi, intelektinės, politinės, teisinės ir religinės lietuviškos tolerancijos istorinės šaknys tapo pagrindu šiuolaikinei moderniai tolerancijai, kuri užima svarbią vietą dabartiniame ugdymo etape.Tolerance occupies a central place in the process of personality development. Tolerance is one of the objective values determined by the maturity of the public spiritual culture and social relations. In the autocratic and despotic society with the limited freedom of democracy, tolerance is suppressed in the education process as the personality is levelled and stifled. In Lithuanian cultural and political tradition tolerance ideas were closely related with religious, moral, political and social factors. In the 15th – 16th century, tolerance ideas mainly came to Lithuania from the Western Europe universities where about 200 Lithuanian students studied. Upon the establishment of Vilnius University by Jesuits, the course of moral philosophy or ethics was lectured in the last years of studies, the concept of personality development was treated tomistically and the concept of tolerance was related with Decalogue. In realistic social relations religious tolerance expressed itself through the dialogue not only between Catholics and Protestants but also between Jews and Orthodoxy. An example of political tolerance is the permission to publish books in Vilnius for Ivan Fiodorov after he was prohibited to do that in Moscow. A new aspect in the Lithuanian conception of tolerance is national revival related with the idea of the native language and national liberation movement. Its essence lies in the development of national self-respect and tolerance to other nations and development of ideas of freedom and democracy. Hence, intellectual, political, legal and religious roots of the Lithuanian tolerance laid the foundations for the contemporary modern tolerance which occupies an important place in the current stage of education