Suicidal ideation and attitudes towards suicide among future teachers

Šio tyrimo tikslas – ištirti studentų – būsimų pedagogų – suicidinius polinkius, požiūrį į savižudybę bei šių faktorių sąsajų ypatumus. Šiam tikslui buvo taikoma N. Žemaitienės (2000) tyrimo anketa. Tyrime dalyvavo 362 (82,9 proc. moterų, 17,1 proc. vyrų) Vilniaus pedagoginio universiteto psichologijos, socialinės pedagogikos, matematikos ir informatikos, gamtos ir biologijos, fizikos ir kompiuterijos, tikybos, buities kultūros, sveikos gyvensenos pedagogikos bei lietuvių filologijos specialybių studentai. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad tarp Vilniaus pedagoginio universiteto studentų suicidinių polinkių intensyvumo ir pritarimo savižudybei yra tiesioginis ryšys. Kuo daugiau studentų pritaria savižudybei, tuo didėja pasižyminčių suicidine rizika dažnis. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų specialybių studentų – būsimų pedagogų – pagal pritarimo savižudybei bendrą balą nebuvo pastebėta. Daugiausia (76,7 proc.) būsimų pedagogų, nepritariančių, kad žmogus turi pasirinkimą gyventi ar atimti sau gyvybę, yra tarp tikybos specialybės studentų, o mažiausiai (45,5 proc.) – tarp buities kultūros studentų. Dauguma būsimų pedagogų (84 proc.) neigia, kad gyvenime yra situacijų, kai savižudybė – tai vienintelė išeitis. Tiriamųjų tikinčių studentų, nepritariančių savižudybei, dažnis grupėje yra didesnis (50,2 proc.) negu netikinčių grupėje (28,2 proc.). Didėjant pritariančiųjų savižudybei, mažėja studentų, sugebančių susirasti pagalbos esant sunkiai situacijai, dažnis. Taip pat kuo dažniau pritariama savižudybei, didėja studentų, nepriimančių pagalbos, dažnis.The aim of this research is to study suicidal inclinations, attitudes to suicide of the students – future pedagogues – and peculiarities of links between these factors. The research questionnaire prepared by Žemaitienė (2000) was used for this purpose. A total of 362 students (82.9 % of women, 17.1% of men) of specialities of psychology, social pedagogy, mathematics and informatics, nature and biology, physics and computer science, religion, everyday culture, pedagogy of a healthy lifestyle and Lithuanian philology of Vilnius Pedagogical University participated in the research. The research results confirmed the hypothesis that there was a direct link between the intensity of suicidal inclinations and approval of suicide among the students. The more students approve of suicide the more frequency of students who are subject to a suicidal risk increases. No statistically significant differences between students of different specialities were observed. The greatest number (76.7%) of future pedagogues, who disapproved that an individual had a choice whether to live or not was among the students studying religion, and the smallest number (45.5%) – among students of everyday culture speciality. The majority of future pedagogues (84%) deny that there are situations in life when suicide is the only way out. Frequency of students who believe in God and who disapprove of suicide is higher (50.2%) than that of non-believing students (28.2%). With the number of students who approve of suicide increasing the number of students who are able to find help in a difficult situation decreases