Reasonable aspect of moral education: philosophy of education of Matthew Lipman

Etika Lietuvos pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose dėstoma jau 14 metų. „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose" numatyta etikos dėstymo tikslai ir modelis. Tačiau realybė nesutampa su siekiamybe: etikos pamokos vedamos nesilaikant jokios loginės sistemos ir yra laikomos tiesiog „pašnekesiais apie gyvenimą". Kiek geresnė situacija, kai šių pašnekesių metu dar bandoma formuoti vertybines nuostatas „perteikiant tradiciją" (teigiant, kad tai vienintelis galimas etikos dėstymo būdas). Tačiau vien diegti vertybes ir moralines normas neužtenka, nes mokiniams (paaugliams) būdingas etinis reliatyvizmas, ir aklai perduodamų vertybių mokiniai tiesiog nepriima. Be to, realiame gyvenime visada pasitaikys situacijų, kai bus neįmanoma elgtis „pagal taisykles". Taigi galima daryti išvadą, kad tokios etikos pamokos neatlieka svarbiausios savo funkcijos - „neparuošia mokinių gyvenimui", nes neišugdo pagrindinio įgūdžio - priimti racionaliai pagrįstus moralinius sprendinius. Mokyti pagrįstai mąstyti bei reflektuoti moralinį elgesį galėtų padėti šiuolaikinio amerikiečių edukologo Matthew Lipmano idėjos. M. Lipmanas XX a. antroje pusėje sukūrė naują, kritiniu mąstymu paremtą mokymo metodologiją, pavadintą „Filosofija vaikams". Šią programą sudaro teorinis-filosofinis metodologijos pagrindimas bei vadovėlių ir mokytojo knygų ciklas (skirtas vaikams nuo 5 iki 18 metų), padedantis realizuoti šią metodologiją konkrečiose pamokose. Daugelyje pasaulio šalių (ir Lietuvoje) veikia edukaciniai centrai, kurių veiklos tikslas - propaguoti M. Lipmano sukurtą metodiką. M. Lipmano veikalai išversti į daugelį kalbų, o jų pedagoginis efektyvumas įrodytas daugkartiniais eksperimentais. Vieną iš knygų - „Liza" bei ją analizuojančią mokytojo knygą „Etinis tyrimas" (jos 2001 metais išverstos į lietuvių kalbą) M. Lipmanas skiria būtent moraliniam ugdymui. Metodologijos stiliumi parašyta ir keletas kitų etikos vadovėlių - „Etika 7-9 klasėms" (aut. L. Degėsys, R. Aškinytė), „Filosofija vaikams. Vadovėlis pradinukams" (aut. R. Aškinytė), ir kt. Jau keletą metų VII-IX klasių mokiniai ir jų etikos mokytojai dirba remdamiesi šiais vadovėliais, tačiau jų efektyvumas nėra eksperimentiškai tyrinėtas.Almost 2500 years ago, the philosopher Socrates expressed the following position: Ethics consists of knowing what we ought to do, and such knowledge can be taught. M. Lipman takes this theory for granted. For implementing this idea at real school, we should restructure the educational process - to choose the reflective paradigm of critical practice rather than standard paradigm of normal practice. Reflective paradigm assumes education to be inquiry provided by teacher-guided community of inquiry among whose goals are the achievement of understanding and good judgment, students are expected to be thoughtful and reflective as well as increasingly reasonable and judicious. According to M. Lipman (and other contemporary philosophers of education), one of the most important abilities of moral life is decision making. Decision making consists of steps of logical reasoning: formulating of the problem, proposing of a hypothetical solution, explaining what means and consequences will be involved in accepting the hypothesis, stating of every important reason for accepting the hypothesis and those for rejecting it, criticising the reasons, deciding by weighing the importance and certainty of the reasons. Those steps of logical reasoning in moral decision making have to be developed, and education can affect that developmen