Socializacija ir tautinio identiteto sklaida muzikos mokytojo profesinės savirealizacijos kontekste

Socializacija ir tautinio identiteto sklaida yra svarbūs pedagogo muziko ugdymo veiklos aspektai, sąlygojantys sėkmingą humanistinį muzikinio ugdymo procesą, bendros ugdytinio-ugdytojo dvasinės kultūros formavimą. Šie ugdomosios veiklos komponentai buvo išskirti atliekant muzikos mokytojo profesinės savirealizacijos tyrimą (2001–2003 m.). Tyrimo rezultatai atskleidė aptariamųjų pedagogų veiklos sričių problemiškumą bei būtinybę jas skubiai koreguoti. Saikingas instrumentinės muzikos panaudojimas, vangus dalyvavimas meno saviveiklos kolektyvuose, pasyvus bendravimas su ugdytinių tėvais rodo nepakankamą pedagoginės veiklos kokybę. Mokytojai, išskyrus pradinių klasių muzikos mokytojus, nepakankamai vertina būtinybę muzikos pagalba ugdyti mokinius tautiškumo, pilietiškumo dvasia. Menkai panaudojamos didžiulės lietuviškos muzikos mokymo galimybės ugdant etninę dvasinę kultūrą. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: aktualijos ir perspektyvos. Tyrimo rezultatai rodo, kad esama rimtų spragų muzikos mokytojų tautinės sąmonės, pilietiškumo brandos požiūriu. Tai, be abejo, riboja profesinės savirealizacijos motyvaciją, sąlygoja žemą muzikinės kompetencijos lygį. Muzikos mokytojo socializacija bei tautinio identiteto sklaida besikeičiančios mokyklos ir visuomenės sąlygomis yra nepakankami. Vadinasi, mokytojai nėra visiškai įsisąmoninę kultūroje ir muzikos mene slypinčių humanistinio ugdymo galių bei muzikinio ugdymo mokykloje tikslo – ugdytinių estetinės dvasinės kultūros plėtotės siekio. Tai iš esmės kliudo mokytojams save geriau realizuoti mokykloje, optimizuoti moksleivių muzikinį ugdymą.In this work, socialisation and spread of national identity processes are reviewed briefly. There are processes that model both upbringing and the upbrought persons’ individuality progress, interacting simultaneously in pedagogical terms. The conceptions of beauty, goodness, love for fellow-creatures, empathetic feelings, universal discipline, honesty and diligence (which are becoming self-owning conceptions) should overall determine this permanent process. While the latest technologies of information and industry are becoming more and more dominating in a postmodernist society, the problem of a person’s misculturisation and misaesthetisation appears. Thecounterweight for this process could be a person.s aesthetic development, socialisation and spread of national identity whose process is mostly exercised in the upbringing (personality development) institutions. We live not only in the material world of things, but also in the surroundings of importance for the people and humanity due to these things. Therefore, people need not only knowledge but also spiritual values; not only thinking but also spiritual culture in their social and national surroundings