Pedagogy Student Social Qualification Peculiarities as Perceived by Instructors

Straipsnyje keliama mokslinė problema yra ta, jog dabar ypač pasigendama išsamių tyrimų, atsakančių į klausimą, kokia ne pačių studentų, o dėstytojų (pedagoginės praktikos vadovų) nuomonė apie jų studentų, rengiamų dirbti reformuojamoje mokykloje (perorganizuojamoje pagal humanistinės psichologijos ir humanistinės pedagogikos metodologiją), socialinę parengtį. Darbo tikslas – atskleisti, kaip dėstytojai (pedagoginės praktikos vadovai) vertina būsimųjų mokytojų socialinę parengtį. Tyrimas atliktas, pasinaudojus tam specialiai sukurta anketa. Lietuvos pedagogikos studentų socialinės parengties ypatumai (dėstytojų akimis) nustatyti, pedagoginės praktikos vadovams (iš viso 14-ai dėstytojų) įvertinus 362 Lietuvos pedagoginių aukštųjų mokyklų studentų imtį, esant 5 procentų paklaidai Tyrimo rezultatai parodė, kad dėstytojų (praktikos vadovų) nuomone, vadovavimas praktikai turėtų būti ne nuolatinis, o labiau esant reikalui (tokie atsakymai sudaro apie 60 procentų visų atsakymų). Du trečdaliai dėstytojų apibūdintų studentų, pasak dėstytojų, dažnai arba vidutiniškai taikė socialinio rengimo pratybose įgytą patyrimą. Dėstytojų manymu, retai arba labai retai tą patyrimą taikė tik 10 procentų tirtų būsimųjų pedagogų. Todėl, galima teigti, kad socialinio rengimo pratybose įgytus studentų įgūdžius dėstytojai vertina palankiai, o taip pat palankiai vertina ir savo pastangas, savo darbo rezultatus. LKKA dėstytojai buvo palankiau nusiteikę savo studentų taikytų pedagoginio poveikio būdų atžvilgiu nei kitų tirtų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai (p<0,05). Dėstytojų nuomone, statistiškai patikimai mažiau į konfliktines situacijas su mokiniais buvo patekę ŠU studentai (p<0,01), o su draugais – KU būsimieji mokytojai (p