JAV lietuvių ekonominio potencialo telkimas 1930 metais

Dalis JAV lietuvių prekybininkų ketino, o kai kurie (V. M. Stulpinas, J. J. Romanas, J. Ambraziejus, J. Rakštis ir kt.) ir bandė užmegzti verslo ryšius su Lietuvos gamintojais. Lietuvos atstovai JAV dėjo pastangas, ypač kriziniais 1929-1932 m., telkti verslininkus ir veiksmingiau išnaudoti JAV lietuvių rinką lietuviškoms prekėms. 4-ame dešimtmetyje atsirado kelios nedidelės JAV lietuvių verslininkų importo organizacijos Čikagoje ir Niujorke. Tačiau jos taip ir netapo tarpininkėmis tarp JAV lietuvių rinkos ir Lietuvos gamintojų, nes jų galimybės sutelkti didelį kapitalą stambiems lietuviškų prekių užsakymams buvo per mažos. Be to, JAV lietuvių prekybininkų entuziazmą slopino ne tik Lietuvos gamintojų menkas domėjimasis JAV rinka, bet ir tai, kad lietuviškos prekės buvo nepritaikytos JAV rinkai. Pelną mažino milžiniški atstumai ir Lietuvos gamintojų pageidaujamos didelės lietuviškų produktų kainos. Užsimezgę JAV lietuvių verslininkų ir Lietuvos gamintojų prekybiniai ryšiai (nors ir labai silpni) buvo tam tikras pasiruošimas platesnei veiklai. Antrasis pasaulinis karas ir jo pasekmės visiškai palaidojo lietuvių viltis ir sunkiai atsiradusias prekybinių santykių užuomazgas.A part of US Lithuanian merchants intended and some of them (V. M. Stulpinas, J. J. Romanas, J. Ambraziejus, J. Rakštis and others) made attempts to create business relations with Lithuanian manufacturers. Lithuanian representatives made attempts, especially in the crisis years of 1929 – 1932, to use the US Lithuanian market for sales of Lithuanian goods. In the thirties several small US Lithuanians businessmen’s import organizations emerged in Chicago and New York. However, they failed to become intermediaries between Lithuanian manufacturers and the market of US Lithuanians, since they lacked capacities to amass significant capital for large orders of Lithuanian goods. In addition, the enthusiasm of US Lithuanian merchants was inhibited both by little interest in the US market, taken by Lithuanian manufacturers and the fact that Lithuanian goods were not suited for the US market. The profits were reduced by the huge distance and the big prices of Lithuanian products, desired by Lithuanian manufacturers. The business relations between the US Lithuanian businessmen and Lithuanian manufacturers (weak as they were) were a certain preparatory work for broader activities, however, WWII and its consequences completely put to rest the start of business relations